Svilikėlis
Perinti, traukianti rūšis.
Svilikėlis mažesnis už naminį žvirblį. Kitaip negu alksninuko, svilikėlio snapas trumpas, uodegos šonai ne geltoni.
Patino kakta, dėmės už akių, smakras, gerklė, pagurklis, krūtinė ir antuodegis geltonai žalsvi. Krūtinė ir kūno šonai išmarginti išilginiais tamsiais dryžiais. Nugarinė pusė rusvai žalsva, su išilginėmis dėmėmis. Sparne dvi šviesios juostelės. Snapas juosvai pilkas. Kojos mėsos spalvos. Rainelė ruda. Patelė panaši į patiną, tik blankesnės geltonai žalios spalvos. Jaunikliai panašūs į patelę, tik labiau dėmėti ir rusvesni. Snapas šviesiai pilkas. Išsirita apaugę gana ilgais balsvai pilkais pūkais. Žiotys, ryškiai rausvos.
Paplitimas. Europoje paplitęs nuo Pirėnų pusiasalio iki Baltarusijos, Ukrainos. Šiaurėje arealas siekia Suomių įlanką, pietinę Švediją, pietuose tęsiasi iki Viduržemio, Juodosios jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės vakarų Afrikoje, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros salose.
Žiemoja pietinėse arealo dalyse.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas.
Biologija. Veisimosi periodu gyvena skveruose, parkuose, kapinėse, medelynuose. Labiau mėgsta mišrius želdinius su pavienėmis eglėmis, pušimis, kėniais, pocūgėmis, maumedžiais bei tujomis. Kartais įsikuria tarp vinvyčių, vynuogių bei sausmedžių....
Atskridę kovo pabaigoje arba balandžio mėnesį, poruojasi ir pasirenka lizdo teritoriją. Ją lengva nustatyti iš patino elgse nos. Šis, tiesiog nesitverdamas savo kai lyje, čirškia būdingą melodiją, skraido, o nutūpęs kraiposi.
Balandžio-gegužės mėn. iš samanų, žolių lapelių, stiebelių, šaknelių, plonų šakelių bei vatos krauna lizdą. Vidų iškloja įvairiais plaukais, plunksnomis, vikšrų ar lervų verpalais. Lizdo išorinis skersmuo 6-8 cm, aukštis 4-6, gūžtos skersmuo 4-5, gylis 3 -4 cm. Lizdą krauna 5-10 dienų. Daugiausia lizdų aptinkama tujose, dygiosiose eglėse ir paprastosiose pušyse. Lizdai kraunami prie medžio stiebo arba tarp šakų. Balandžio pabaigoje, o daž niausiai gegužės mėn. deda 5 baltai melsvus, išmargintus rausvai rudais taškeliais bei juostelėmis kiaušinius. Peri patelė 13 dienų. Jau nikliai lizde išbūna 13-14 dienų. Išskri dusius iš lizdo jauniklius suaugusieji pauk ščiai vedžioja ir pirmomis dienomis dar maitina.
Minta augaliniu maistu: tujų, alksnių, pušų, eglių, garstukų, rūgčių, žliūgių, ta kažolių, pienių, dilgėlių ir kitų augalų sėklomis bei vegetatyvinėmis dalimis. Va sarą taip pat lesa pelėdgalvius, sprindžius, drugių vikšrus, straubliukus, lapgraužius bei jų lervas ir amarus.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
