Žaliukė

prie nedidelių miškelių, miško pakraščiuose, sodų apsauginiuose želdiniuose, parkuose, sodybose, medelynuose, kapinėse, gyvenvietėse bei miestuose, ten, kur auga eglės, tujos, pocūgės bei kėniai. Vasarą gyvena pulkeliais po 2-3 porų. kartais aptinkama ir pavienių šeimų. Vasaros pabaigoje ir rudenį telkiasi į didesnius pulkelius. Tada laikosi laukuose, pamiškėse.

Labiausiai mėgsta linų ar kitokių nesuartų javų laukus, esančius netoli nuo miško pakraščių ar krūmynų. Nakvoja nedideliuose miškeliuose, miško pakraščių eglynėliuose, taip pat sodybų pastogėse, tujose, dygiosiose eglėse bei karpomose eglių gyvatvorėse. Telkiasi į mišrius pulkus su karklažvirbliais, geltonosiomis startomis, sniegenomis. Šaltomis giliomis žiemomis apsigyvena miškuose žvėrių šėryklų.

Kovo pradžioje žaliukes sudaro poras. Patinai čiulbėti pradeda gerokai anksčiau, paprastai jau vasario viduryje. Kovo mėn. pradeda aktyviai klajoti iš vienos vietos į kitą. Kovo pabaigoje – balandžio mėn. pasirodo iš pietų grįžtančios žaliukės, o žiemojusios jau kovo antroje pusėje pasirenka lizdavietes. Giesmelė savotiška, paprasta, skambi (ypač maloni pavasarį ) su šaižia pabaiga.

Pasiskirsčiusios poromis, žaliukės užima lizdo biotopus. Iš pradžių jos klaidžioja nuo vienų eglių bei tujų gyvatvorių prie kitų, kartais kurį laiką visai jų nebematyti, tačiau, orui atšilus, vėl pasirodo. Suskamba patinų giesmelė. Lizdai aptinkami sodų ar medelynų 15-35 m. amžiaus apsauginėse eglių gyvatvorėse, kadagiuose, puskiparisiuose, pušyse, maumedžiuose ir kituose medžiuose. Lizdus krauna prie kamieno, tarp šakų, rečiau kiek toliau nuo kamieno, tiesiog ant šakų 1,5-3 m aukštyje. Lizdai paprasti, masyvūs, nekruopščiai sukrauti. Jų pamatinė dalis iš smulkių šakelių, o išorinė - iš žaliųjų samanų, žolių stiebelių ir šakniastiebių. Samanomis padengiama lizdo išorė, dugnas bei vidinė lizdo sienelė. Gūžtą iškloja tarpinių augalų lapeliais, stiebeliais, šaknelėmis, augaliniais plaušais, plunksnomis, siūlais, vata, rečiau skudurėliais.

avasariniuose lizduose daugiau baltų plunksnų, ypač naminių paukščių, storesnės sienelės. Be to, lizdai daugiausia kraunami spygliuočiuose. Vasaros viduryje lizdų sienelės kiek plonesnės, mažiau plunksnų. Kiaušiniai šviesiai melsvi, žalsvi arba rausvi, išmarginti rausvai rudomis, rausvai juodomis dėmelėmis bei siauromis juostelėmis. Dažniausiai deda 5 kiaušinius.

Peri daugiausia patelė 13-14 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 13-15 dienų. Tik išsiritę jaunikliai sveria nuo 2,31 iki 3,24 g. Pirmosios vados jaunikliai lizdą palieka gegužės mėn., o antrosios - birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Pavienių lizdų su kiaušiniais dar aptinkama rugpjūčio mėn. Išskridusius iš lizdų jauniklius kurį laiką maitina tėvai. Kiek ilgiau juos globoja patinas, o patelė pradeda krauti naują lizdą. Šaltais pavasariais ankstyvųjų dėčių kiaušiniai ar jaunikliai dažnai žūva.

Minta augaliniu maistu ir vabzdžiais. Jaunikliai daugiausia sulesa vegetatyvinių augalų dalių bei įvairių sėklų, taip pat lesa lapsukių, sprindžių vikšrus, pjūklelius, straubliukus ir jų lervas. Suaugę paukščiai minta augalų pumpurais, lapeliais, svėrių, garstukų, rūgčių, kiečių, šeryčių, usnių, linų, grikių, kanapių, guobų, vinkšnų, pušų, eglių, maumedžių sėklomis.