Kuoduotasis vieversys

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Galerida kristata

Perinti, žiemojanti rūšis.

Kuoduotasis vieversys yra maždaug dirvinio vieversio dydžio. Jį nesunku pažinti iš aukšto kuoduko. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkšvai rusva, su išilginėmis plačiomis tamsiomis dėmėmis. Ant galvos aukštai, smailus kuodukas. Vairuojamosios plunksnos rusvos. Kūno apatinė pusė balsva, krūtinė dėmėta. Snapas ir kojos blyškiai rudi. Rainelė ruda. Jaunikliai margi, rusvai pilki, nugara išmarginta baltomis ir juodomis dėmėmis. Išsirita apaugę ilgais, balsvai rusvais pūkais. Žiotys oranžiškai geltonos.

Lietuvoje gyvena nominalinis kuoduotojo vieversio porūšis Galerida cristata cristata.

Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki šiaurės rytų Kinijos, Korėjos pusiasalio, Geltonosios jūros. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švediją, Suomių įlanką, Volgos vidurupį, šiaurinę Aralo jūros pakrantę, Balchašą, Zaisano įdubą, Mongolijos Altajų, pietuose tęsiasi iki vidurinės Kinijos, Indostano pusiasalio, šiaurinės Arabijos jūros pakrantės, Viduržemio juros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.

Migracija. Sėslūs arba klajoja nedideliais atstumais.

Biologija. Anksčiau gyveno tik pietinių kraštų stepėse. Vėliau, arealui pasistūmėjus į šiaurę, užėmė gana savotišką biotopą. Veisimosi periodu mėgsta...

periodu mėgsta iš dalies urbanizuotą landšaftą. Laikosi atviruose plotuose — gazonuose, kelių sankryžose. Žiemą galima pamatyti miestuose, miesteliuose prie kelių, takų, žmonių dažnai lankomose vielose. Aktyvus tik šviesiuoju paros metu. Nėra geras skrajūnas ir didesniąją laiko dalį praleidžia bėgiodamas žeme. Mėgsta tupėti ant akmenų, stulpų bei tvorų, kartais ant daugiaaukščių pastatų stogų. Sėslus. Manoma, kad ir žiemą poros stabilios. Nevengia žmogaus.

Giesmelė maloni, tylesnė bei sudėtingesnė negu dirvinio vieversio. Gieda tupėdamas ant žemės, rečiau skrisdamas. Tuoktuvinis polėkis ne toks grakštus kaip dirvinio vieversio. Būdingi švilpiamieji balsai nuolat girdėti rudenį ir žiemą.

Lietuvoje per paskutinius dvidešimt metų lizdo neaptikta, todėl perėjimas netirtas. Lizdą suka patinas ir patelė iš žolių stiebelių, lapelių. Gūžtą iškloja smulkesne žole, kartais plaukais. Lizdas maždaug dirvinio vieversio dydžio. Dėtyje 4—5 pilkšvi, rudo atspalvio, išmarginti gelsvomis, rudomis ar melsvai pilkomis dėmelėmis kiaušiniai. Peri 12—13 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 9—10 dienų. Esti du perėjimo ciklai.

Minta mišriu maistu: vabzdžiais, žolių sėklomis bei žaliosiomis dalimis. Mėgsta lankytis sąvartynuose, šiukšlynuose. Anksčiau žiemą lesdavo arklių mėšlą.

Kuoduotasis vieversys gana svarbus estetiniu požiūriu. Jis pagyvina palyginti skurdžią priemiesčių ornitofauną.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.

PAUKŠČIAI pagal ABĖCĖLĘ:

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž