Kranklys
Perinti, sėsli rūšis.
Kranklys yra gerokai didesnis už var ną. Nuo kovo skiriasi dydžiu ir pleišto pavidalo uodega. Patinas ir patelė juodi, melsvo metalo blizgesio. Snapas ir kojos juodos. Rainelė tamsiai ruda. Jaunikliai juodi, matiniai. Išsirita gana tankiais, trumpais, rudais pūkais (galva, nugara, šlaunys). Žiotys rausvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis krank lio porūšis Corvus corax corax.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiau rėje, išskyrus Taimyrą, arealas siekia Arktikos pakrantę, pietuose tęsiasi iki Sichote Alinio, Didžiojo Uringano kalna gūbrio, pietinio Himalajų šlaito, šiaurinės Indijos, pietinio Irano, Irako, Sirijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje, daugelyje šiaurinių ir vidutinės juostos van denynų salų. Žiemoja paplitimo reale. Lietuvoje gana gausus.
Prieš keliolika metų krankliai nebuvo taip gausiai paplitę kaip dabar. Lizdų galima buvo aptikti atokiau nuo Žmonių gyvenviečių. Dabar juos krauna panašiose vietose kaip ir varnos. Ypač daug kranklių telkiasi prie savartynų.
Migracija. Sėslus paukštis, kartais klajoja. Pajūryje retai matyti traukiant.
Biologija. Veisimuisi pasirenka nedidelius miškelius, bet gyvena ir didesniuose miškuose. Labiausiai mėgsta pušynus. Laikosi...
Dėti pradeda vasario pabaigoje. Kiaušinius deda kasdien. Dėtyje dažniausiai 5 žalsvi, išmarginti rusvais bei juosvais taškais, dėmelėmis ir brūkšneliais kiaušiniai. Peri patelė 20—23 dienas. Retkarčiais ją pavaduoja patinas. Po 40—42 dienų jaunikliai palieka lizdą.
Minta gyvūninės kilmės maistu: dvėse liena, neretai gaudo įvairius paukščius ir smulkius žinduolius. Nuo kranklių nukenčia naminiai paukščiai, užpuola retų paukščių lizdus: gervės, juodakaklio naro, žuvininko. Kartais kranklių lizduose apsigyvena sketsakalis, pelėsakalis, startsakalis, žuvi ninkas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
