Varna

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Corvus comix

Perinti, žiemojanti, iš dalies traukiami rūšis.

Varna yra kovo dydžio. Nesunku pažinti iš juodai pilkos spalvos. Patino ir patelės galva, gerklė, pagurklis, uodega ir sparnai juodi. Kita kūno dalis pilka. Snapas ir kojos juosvi. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių apdaras blankesnis, sparnai be metalo blizgesio. Išsirita apaugę gana tankiais rusvai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.

Lietuvoje gyvena nominalinis varnos porūšis Corvus comix comix.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Danijos, Elbės slėnio, Čekoslovakijos, Balkanų pusiasalio iki Jenisejaus, Altajaus. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąja jūrą, Pečioros, Obės žemupį, pietuose tęsiasi iki Šiaurinio Kazachstano, Irano, Irako, Sirijos, Mažosios Azijos, pietinės Balkanų pusiasalio pakrantės. Gyvena Nilo slėnyje, kai kuriose Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja paplitimo areale.

Lietuvoje paplitusi. Priskiriama prie gausiausių paukščių. Kasmet peri apie 70 tūkst. porų.

Migracija. Apie 50% Lietuvos varnų sėslios, kitos tikrieji artimi migrantai ar klajokliai. Kai kurios migruoja ir gana toli nuskrenda - aptikta Baltijos ir Šiaurės jūrų pietinių pakrančių rajonuose. Skrenda dieną. 

Biologija. Gyvena visur, kur tik...

kur tik yra grupės nedidelių medžių. Ypač mėgsta netoli gyvenviečių pušynėlius. Dažna gyvenvietėse, apsigyvena net miestuose. Vilniuje žiemoja 20—30 tūkst. varnų. Laikosi dažniausiai poromis ar nedidelėmis grupėmis. Prie šiukšlynų renkasi didesniais pulkais. Kartu su kovais, kuosomis sudaro mišrius būrius. Gana atsargios. Išlikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą. Kimiai karkia „kraa".

Lizdo teritoriją užima jau kovo pradžioje. Paprastai šio mėnesio antroje pusėje pradeda krauti lizdus. Daugiausia jų aptinkama pušyse. Lizdą stato abu porelės nariai iš įvairių medžių šakų, žolių stiebų, kartais, net iš vielos. Gūžtą iškloja vilna, plunksnomis, sausa žole, popieriaus skiautėmis, skudurais. Kiaušinius deda balandžio pradžioje. Kiaušinių spalva ir forma labai nevienoda (net ir tos pačios dėties). Lukštas žalsvai melsvas, išmargintas juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais, jų ypač gausu bukajame kiaušinio gale. Dėtyje dažniausiai 5 kiaušiniai. Peri 18—20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka dar silpnai skraidydami — mėnesio amžiaus. 

Daugiausia sulesa gyvūninio maisto: įvairių vabzdžių, pelinių graužikų. Pavasarį minta paukščių kiaušiniais ir jaunikliais (Vilniuje sulesa daug naminių karvelių kiaušinių, žiemą — įvairiomis maisto atliekomis, dvėseliena. Varnos padaro nemažai žalos sodams, sužaloja (aplesa) daug vaisių. Puola paukščių, nei kiškių jauniklius. Tačiau varnų padarytuose lizduose apsigyvena sakalai, mažieji apuokai bei kiti paukščiai. Žiemą būtina reguliuoti varnų skaičių ir miestuose.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.