Kovas

Perinti, žiemojanti, traukianti rūšis.
Kovas yra varnos dydžio. Už panašios spalvos kranklį gerokai mažesnis, snapas laibesnis, suaugusių paukščių snapo pamatinė dalis balsva.
Patinas ir patelė juodi, melsvo metalo žvilgesio. Snapas juodas, jo pamatine dalis neplunksnota, balsvos spalvos. Kojos juodos. Rainelė ruda. Jaunikliai matinei juodos spalvos, snapo pamatas plunksnotas. Rainelė melsva. Išsirita apaugę retais trumpais (nugara ir blauzdos), rausvai pilkos spalvos pūkais. Žiotys iš pradžių oranžiškos, vėliau raudonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis kovo porūšis Corvus frugilegus frugilegus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Skandinavijos, šiaurės vakarų Prancūzijos iki Aldano baseino, Amūro žemupio, Geltonosios ir Rytų Kinijos jūros pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, Mezenės slėnį, Kamos aukštupį, Jenisejaus, Aldano vidurupį, pietuotuose tęsiasi iki Jancės slėnio, Tibeto, Mongolijos, Tarimo baseino, Tian Šanio, Irano, Irako, Mažosios Azijos, Balkanų, Apeninų pusiasalio, Luaros slėnio. Gyvena Britų salose. Žiemoja paplitimo areale. Peri visoje Lietuvos teritorijoje.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Dalis kovų Lietuvoje lieka žiemoti. Lietuvoje žieduotų kovų žiemos mėnesiais aptikta tarp Oderio ir Luaros upių bei...
Biologija. Gyvena artimoje žmogaus kaimynystėje. Kolonijos įsikuria įvairiose vietose: dažniausiai gyvenviečių želdiniuose, kapinėse ar prie bažnyčių augančiuose medžiuose, pakelėse, parkuose, paupiuose, paežerėse ar kitų vandens telkinių pakrantėse. Kitos kolonijos įsikuria atokiau nuo gyvenviečių, dažniausiai pasirenka dirbamuose laukuose, pievose augančius medžius.
Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su varnomis ir kuosomis. Jaunikliams palikus lizdą, kolonijos klaidžioja po laukus, pievas, dirvonus. Nebaikštūs. Mėgsta apsilankyti sąvartynuose (ypač žiemą). Šaukia lyg prikimęs „kraa". Vilniuje žiemoja 20-30 tūkst. Kovų. Kovo mėn. įpusėjus, senos kovų kolonijos sujunda. Paukščiai taiso senus ir krauna naujus lizdus. Paprastai vienas porelės narys ištisai saugo nebaigtą krauti lizdų, kitaip kiti kovai per kelias minutes išnešioja šakas ir lizdo nebelieka. Lizdus krauna įvairiuose medžiuose.
Lizdo pagrindą suka iš įvairių medžių šakų, Žolių stiebų, vielų. Vidų iškloja švelnesne medžiaga: sausa žole, vilnomis, plunksnomis, popieriaus, polietileno skiautėmis. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų.
Kiaušinius pradeda dėti balandžio pradžioje. Baigia dėti iki gegužės antroje pusėje. Dėtyje dažniausiai 4—5, rečiau 3 ar 6 ovalūs, žalsvi, išmarginti tankiais juosvais ir rusvais taškeliais bei brūkšneliais kiaušiniai. Peri patinas ir patelė 17 —19 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Grįžtantį patiną dažniausiai patelė pasitinka ir paima atneštą maistą.
Gana daug jauniklių žūva. Mėnesio amžiaus jaunikliai lizdą palieka.
Minta įvairiais bestuburiais, daugiausia vabzdžiais. Noriai lesa įvairių augalų sėklas, uogas, vaisius. Kartais sugauna smulkų pelinį graužiką. Apskritai kovai nėra žalingi paukščiai, bet teršia aplinką. Kovų skaičių reikėtų reguliuoti. Truputį žalos jie padaro žemės ūkiui.
Daugiau informacijos ieškokite čia.