Kuosa
Perinti, žiemojanti, iš dalies traukianti rūšis.
Kuosa kiek mažesnė už naminį karvelį. Nuo tamsių spalvų varninių paukščių skiriasi dydžiu, šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu ir būdingu balsu. Patino ir patelės viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvo metalo blizgesio. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi. Pilvinė pusė tamsiai pilka. Snapas ir kojos juodos. Rainelė balta. Jauniklių rusvo atspalvio, be metalo blizgesio. Išsirita apaugę retais, trumpais pilkšvais pūkais.
Lietuvoje aptinkamas nominalinis kuosos porūšis Corvus monedula monedula.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto vandenyno iki Jenisejaus slėnio, Altajaus, Tian Šanio, Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandinaviją, Pečioros vidurupį, Obės vidurupį, pietuose tęsiasi iki vakarinių Himalajų, Tarimo baseino, Irano, Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja paplitimo areale. Lietuvoje dažna.
Biologija. Gausu miestuose ir gyvenvie tėse, taip pat miško pakraščiuose ir parkuose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga, mėgsta gentainius ir kitų paukščių draugiją: laikosi varninių paukščių būriuose. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja dide lių...
Monogamas. Lytiškai subręsta viene rių metų. Susiporuoja gerokai anksčiau prieš veisimąsi. Manoma, kad jaunikliai susiporuoja jau pirmųjų metų rudenį, galbūt, rugpjūčio mėn. ir poros gyvena kartu daugelį metų, gal ir visą gyvenimą. Lizdus pradeda krauti kovo pabaigoje. Įsikuria uoksuose, užnarviuose, aukštų pa statų pastogėse, palėpėse, bokštuose, var pinėse, ventiliacijos angose, net dūmtrau kiuose. Dažniausiai peri kolonijomis, re čiau pavienėmis poromis. Kartais užima pelėdoms, žalvarniams, kukučiams, kly kuolėms įkeltus inkilus. Lizdo pamatą sukrauna iš šakelių, šiau dų, medžio žievės. Vidų iškloja plunksno mis, šeriais, plaušais, o miestuose perintys paukščiai — popiergaliais, sintetinių me džiagų atliekomis. Kiaušinius deda balandžio antroje pusėje. Dėtyje 5, rečiau 4—6 smailiais galais, ovalūs žalsvos arba melsvos spalvos, su rusvomis dėmelėmis kiaušiniai. Peri 17—18 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius abu porelės nariai lesina susmulkintu ir sumai šytu su seilėmis maistu, kurį atneša žio čių maiše. Po 29—30 dienų jaunikliai pa lieka lizdą.
Kuosa minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu. Vasarą daugiau su lesa įvairių vabzdžių, jų vikšrų, kirmėlių, ypač sliekų. Minta ir peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, net jaunais paukščiukais. Lesa kviečių, avižų, miežių grūdus bei kitokius vaisius. Padaro žalos sodams, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių.
Žiemą dideli kuosų būriai maitinasi miestų sąvartynuose (Vilniuje iki 10 - 15 tūkst.), užmiesčio laukuose. Žiemą nušautų paukščių skrandžiuose rasta rugių ir miežių grūdų, piktžolių sėklų. Kai kurių paukščių skrandžiuose miežiai su daro 57% bendro maisto turinio, o apie 4%—įvairių piktžolių sėklos. Dideli jų būriai nakvoja miestų centruose, teršia aplinką, kelia grėsmę saugiam lektuvų skraidymui. Iš sąvartynų į miestus atneša parazitinių kirmėlių kiaušinių, infekcinių ligų sukėlėjų. Kuosų skaičius pradėtas reguliuoti.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
