Ligutė
Perinti, traukianti rūšis.
Ligutė kiek mažesnė už dirvinį vieversį, skiriasi labai trumpa, ne bal tais pakraščiais uodega, balsvu antakiu. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė rusva, su tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Virš akių balsvas antakis. Kūno apačia balsvai gelsva, pagurklis ir krūtinė išmarginti smulkiomis dėmėmis. Vairuoja mųjų plunksnų II—IV poros, viršūnėje balta dėmė. Snapas ir kojos rusvos. Rai telė tamsiai ruda. Jauniklių nugarinė pusė marga: plunksnų vidurinė dalis juoda, pakraščiai balsvi. Pilvinė pusė balsva, pagurklis ir krūtinė smulkiai dėmėti. Jaunikliai išsirita apaugę pilkšvais bei gelsvais pūkais, žiotys geltonos.
Paplitimas. Vakarinėje Eurazijos dalyje paplitusi nuo Atlanto vandenyno iki Kalos, Volgos, šiaurinės Kaspijos pakrantės, šiaurėje arealas siekia pietinę Suomiją, Archangelską, pietuose tęsiasi iki Irano, Irako, Šiaurinės Sirijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Vi duržemio jūros salose. Žiemoja Vakarų ir Pietų Europoje, Afrikoje.
Veisimosi periodu aptinkama daugumo je respublikos rajonų, tačiau pasiskirs čiusi labai netolygiai.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Gausiau skrenda kovo III ir rugsėjo III dekadomis.
Biologija. Dažnesnė sausame miškinga me landšafte. Mėgsta lengvą, gerai dre nuotą smėlingą dirvą, kirtavietes,...
Ligutės lizdo teritorija didelė — iki 100—200 ha, todėl net tinkamame bio tope jų niekada nebūna labai gausu. Lizdą aptikti gana sunku, nes patinas paprastai skraido ir gieda toli nuo jo. Perėti pradeda anksti. Lietuvoje kai ku rios poros lizdus pradeda sukti jau kovo pabaigoje, o balandžio pradžioje padeda pirmus kiaušinius. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, smulkių varpinių augalų. Gūžtą iškloja švelnesnėmis žolė mis. Paprastai kiaušinius deda balandžio—birželio mėn. Lizduose 3—5 pilkai balti su tamsio mis smulkiomis dėmelėmis kiaušiniai. Po 12—13 dienų jaunikliai palieka lizdą, tačiau kurį laiką suaugę juos maitina.
Jauniklius maitina tiktai gyvūniniu maistu: vabzdžiais (ypač skėriais) voragyviais. Veisimosi periodu Lietuvoje ištirtų suaugusių paukščių skrandžiuose daugiausia buvo gyvūninio maisto bei žolinių augalų sėklų. Pavasarį lesa žolių daigelius.
Svarbi ligutės estetinė reikšmė, nes giesmelė girdima toli ir yra labai maloni.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
