Naminis žvirblis

tęsiasi iki šiaurės rytų Kinijos, Aralo jūros šiaurinės pakrantės, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų, Viduržemio jūros salose. Introdukuotas Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, daugelyje salų.

Žiemoja paplitimo areale.

Paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje.

Migracija. Sėslus, kartais nežymiai klajoja.

Biologija. Laikosi žmogaus kaimynystėje, dažnai apsigyvena gyvenamuosiuose bei ūkiniuose pastatuose. Gausus gyvulių fermų, grūdų sandėlių, malūnų teritorijoje. Noriai gyvena dideliuose miestuose. Užima kitiems paukščiams iškeltus inkilus miestų parkuose ir skveruose, vienkiemių želdiniuose. Aktyvus dieną, gerai skraido. Rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį laikosi pulkais. Tada palesę mėgsta čyrendami ilsėtis dideliame krūme arba medyje. Dažniausiai girdėti „čyp-čilp", kartojamas kartais ištisas minutes.

Jau ankstyvą antrų kalendorinių metų pavasarį žvirbliai būna lytiškai subrendę. Poruojasi paprastai kovo pradžioje. Gana įdomios žvirblių tuoktuvės. Nuleidęs sparnus, pakėlęs uodegą patinas ilgai šoka ratu aplink patelę, skleisdamas monotonišką giesmę „čilp..." „čilp", o patelė kartais nekreipia dėmesio arba gnaibo jį snapu. Pagaliau visiems įprastos savotiškos žvirblių peštynės veisimosi laiku, ypač pirmosiomis saulėtomis pavasario dienomis, kai būrelis čirškiančių žvirblių perskrenda iš vietos į vietą arba, nupuolę ant žemės, pešasi. Gerai įsižiūrėjus paaiškėja, jog būryje tik viena patelė, kuri gnaibo snapu ją supančius patinus. Paskui, lyg nieko nebuvę, visi taikiai išsiskirsto. Tokios tuoktuvės būdingos tik žvirbliams.

Lizdus suka gyvenamųjų ir ūkinių pastatų pastogėse, palėpėse, plyšiuose, taip pat inkiluose arba įsikuria langinių bei šelmeninių kregždžių nameliuose. Kartais juos krauna patys. Tokie lizdai dažniausiai būna senų kriaušių viršūnėse. Anga paliekama lizdo fone. Paprastai lizdą suka iš gana įvairios medžiagos šiaudų, ypač varpučio, pakulų, valos siūlų, sintetinės medžiagos likučių. Gūžtą iškloja gyvulių plaukais ir naminių paukščių plunksnomis. Uždarose vietose sukrautų lizdų gūžta 5-8 cm skersmens ir 4 - 6 cm gylio. Deda 4 - 7 balkšvus, pilkšvus, rausvai ar gelsvai taškuotus ovalius arba smailiais galais kiaušinius. Kiaušinių matmenys 22,3 x 15,7 mm; masė 2,8 - 3,0 g.

Peri abu porelės nariai pakaitomis 13-14 dienų, po tiek pat laiko jaunikliai palieka lizdus. Išskridusius iš lizdo jauniklius 7 - 10 dienų dar maitina tėvai, po to ruošiasi pradėti antrą vadą. Per metus išveda 2-3 vadas. Pirmoji vada balandžio, trečioji - rugpjūčio mėn.

Minta įvairiu maistu. Lesa pieninės brandos javų grūdus, kanapes, dobilų, runkelių, guobų ir spygliuočių medžių sėklas, mėgsta alyvų, serbentų pumpurus, taip pat vyšnias, trešnes, žemuoges, braškes. Kartais padaro daug žalos ankstyvosioms daržovėms, salotoms, ridikėliams, kopūstams, be to, obelų, pušų, eglių pasėliams.

Gaudo lėtai skraidančius vabzdžius, ypač daug sunaikina karkvabalių. Iš pradžių jaunikliai maitinami smulkiais vabzdžiais, o vėliau augaliniu maistu, daugiausia pieninės brandos grūdais.

Rudenį ir žiemą sulesa daug takažolės sėklų. Vasaros pabaigoje kelių lizdų jaunikliai telkiasi į bendrą būrį. Vėliau prie jų prisideda ir seni paukščiai. Kartais susidaro didžiuliai žvirblių pulkai, kurie puola bręstančius javus, kanapes bei kitas kultūras.