Karklažvirblis
Perintis, sėslus paukštis.
Karklažvirblis kiek mažesnis už naminį žvirblį. Kitaip negu žvirblio, jo viršugalvis rudas, skruostuose juoda dėmė. Patino ir patelės viršugalvis blankiai rudas. Nugara rusva, išmarginta tamsesnėmis dėmėmis, antuodegis rusvas. Skruostai ir kaklo šonai balsvi. Juostelė po akimis, ausies dengiamosios plunksnos ir gerklė juodi. Pilvinė pusė balsva, šonai kiek tamsesni. Snapas vasarą juodas, žiemą rusvai rudas, pamatinė dalis gelsva. Rainelė ruda. Kojos šviesiai rudos. Jaunikliai išsirita pliki. Jų žiotys rausvos.
Kūno masė: patinų 22,6 - 28g, patelių 20 - 24,5 g.
Lietuvoje gyvena nominalinis karklažvirblio porūšis Passer montanus montanus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Ramiojo vandenyno Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros žiotis, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žiotis, Taimyrą, Viliujaus, Vitimo baseiną, pietuose tęsiasi iki Indokinijos, pietinio Himalajų šlaito, Pakistano, Irano, Mažosios Azijos, Balkanų pusiasalio, Vi duržemio jūros pakrantės. Gyvena dauge lyje salų. Introdukuotas Šiaurės Ameri koje, Australijoje, kai kuriose salose. Žiemoja paplitimo areale.
Paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Dažniausiai aptinkamas kaimuose, tačiau neretas ir miesteliuose bei...
Migracija. Lietuvoje aptinkamas ištisus melus, tačiau dalis paukščių migruoja va karų kryptimi.
Biologija. Elgsena panašus į naminį žvirblį, tačiau ne toks gudrus ir landus, ne visada moka išvengti pavojaus. Rudenį ir žiema, laikosi pulkais, kartais net po ke liasdešimt paukščių. Balsas panašus į na minio žvirblio, tik švelnesnis ir ne toks įkyrus. Monogamas. Pradeda veistis vienerių metų. Vasario antroje pusėje prasideda tuoktuviniai žaidimai, tačiau jie ne tokie ryškūs kaip naminio žvirblio. Dažniausiai lizdus suka medžių uok suose: senose obelyse, kriaušėse, gluos niuose, beržuose, alksniuose, liepose, kle vuose. Kartais įsikuria gandralizdyje, plėš riųjų paukščių ir garnių lizduose, pastatų plyšiuose. Gana noriai peri inkiluose. Lizdą suka iš žolių stiebelių, plaušų. Gūžtą rūpestingai iškloja plunksnomis, vilna, pūkais ir kt. Lizdo skersmuo 9 - 10 cm, aukštis 7 - 8, gūžtos skersmuo 5 - 6, gylis 3 - 4 cm. Anga aukštai šone, 5 - 6 cm pločio. Deda 4 - 6 ovalius kiauši nius. Jų spalva gana įvairi: balta, žalsva pilkšva, išmarginta rusvomis dėmelėmis ir taškeliais. Kiaušinius pradeda dėti balan džio paskutinėmis dienomis. Masiškai deda gegužės pirmą dekadą. Patelė ir patinėlis peri pakaito mis 13 - 14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 16 - 17 dienų. Per vasarą išveda 1 - 2 vadas. Antroji dėtis pradedama birželio pirmo siomis dienomis. Kai kuriais metais vėly vosios vados pasirodo net rugsėjo mėn.
Vasarą minta įvairiais vabzdžiais, vikš rais, taip pat grūdais. Soduose bei miestų želdiniuose sunaikina daug žalingų vabz džių. Žiemą daugiausia lesa piktžolių sėk las, kviečių, miežių, rugių grūdus, taip pat kai kurių medžių sėklas. Jauniklius mai tina vabzdžiais ir minkštomis sėklomis.
Globotinas paukštis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
