Karklažvirblis

Perintis, sėslus paukštis.
Karklažvirblis kiek mažesnis už naminį žvirblį. Kitaip negu žvirblio, jo viršugalvis rudas, skruostuose juoda dėmė. Patino ir patelės viršugalvis blankiai rudas. Nugara rusva, išmarginta tamsesnėmis dėmėmis, antuodegis rusvas. Skruostai ir kaklo šonai balsvi. Juostelė po akimis, ausies dengiamosios plunksnos ir gerklė juodi. Pilvinė pusė balsva, šonai kiek tamsesni. Snapas vasarą juodas, žiemą rusvai rudas, pamatinė dalis gelsva. Rainelė ruda. Kojos šviesiai rudos. Jaunikliai išsirita pliki. Jų žiotys rausvos.
Kūno masė: patinų 22,6 - 28g, patelių 20 - 24,5 g.
Lietuvoje gyvena nominalinis karklažvirblio porūšis Passer montanus montanus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Ramiojo vandenyno Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros žiotis, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žiotis, Taimyrą, Viliujaus, Vitimo baseiną, pietuose tęsiasi iki Indokinijos, pietinio Himalajų šlaito, Pakistano, Irano, Mažosios Azijos, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena daugelyje salų. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje, Australijoje, kai kuriose salose. Žiemoja paplitimo areale.
Paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Dažniausiai aptinkamas kaimuose, tačiau neretas ir miesteliuose bei...
Migracija. Lietuvoje aptinkamas ištisus melus, tačiau dalis paukščių migruoja vakarų kryptimi.
Biologija. Elgsena panašus į naminį žvirblį, tačiau ne toks gudrus ir landus, ne visada moka išvengti pavojaus. Rudenį ir žiema, laikosi pulkais, kartais net po keliasdešimt paukščių. Balsas panašus į naminio žvirblio, tik švelnesnis ir ne toks įkyrus. Monogamas. Pradeda veistis vienerių metų. Vasario antroje pusėje prasideda tuoktuviniai žaidimai, tačiau jie ne tokie ryškūs kaip naminio žvirblio. Dažniausiai lizdus suka medžių uoksuose: senose obelyse, kriaušėse, gluosniuose, beržuose, alksniuose, liepose, klevuose. Kartais įsikuria gandralizdyje, plėšriųjų paukščių ir garnių lizduose, pastatų plyšiuose. Gana noriai peri inkiluose. Lizdą suka iš žolių stiebelių, plaušų. Gūžtą rūpestingai iškloja plunksnomis, vilna, pūkais ir kt. Lizdo skersmuo 9 - 10 cm, aukštis 7 - 8, gūžtos skersmuo 5 - 6, gylis 3 - 4 cm. Anga aukštai šone, 5 - 6 cm pločio. Deda 4 - 6 ovalius kiaušinius. Jų spalva gana įvairi: balta, žalsva pilkšva, išmarginta rusvomis dėmelėmis ir taškeliais. Kiaušinius pradeda dėti balandžio paskutinėmis dienomis. Masiškai deda gegužės pirmą dekadą. Patelė ir patinėlis peri pakaitomis 13 - 14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 16 - 17 dienų. Per vasarą išveda 1 - 2 vadas. Antroji dėtis pradedama birželio pirmosiomis dienomis. Kai kuriais metais vėlyvosios vados pasirodo net rugsėjo mėn.
Vasarą minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, taip pat grūdais. Soduose bei miestų želdiniuose sunaikina daug žalingų vabzdžių. Žiemą daugiausia lesa piktžolių sėklas, kviečių, miežių, rugių grūdus, taip pat kai kurių medžių sėklas. Jauniklius maitina vabzdžiais ir minkštomis sėklomis.
Globotinas paukštis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.