Nykštukas
Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.
Nykštukai yra mažiausias mūsų paukštis. Jam būdinga apvali kūno forma, oranžiškai geltonas viršugalvis.
Patino viršutinė kūno pusė žalsvai ar gelsvai pilka, viršugalvis geltonas ar oranžinis, virš akių juodas dryžis. Antakis ne ryškus. Sparnai juosvi su dviem balsvomis juostelėmis. Apatinė pusė šviesi, pilkšva ar gelsva Snapas juosvai pilkas. Kojos rudos. Rainelė ruda. Patelė blankesnė negu pati nas. Jos viršugalvis šviesiai geltonas, viršugalvio šonuose yra rudos juostelės. Jau nikliai panašūs į patelę, jų viršugalvyje geltonos dėmės nėra, juostelės neryškios. Išsiritusių jauniklių galva apaugusi juosvai pilkais pūkais. Žiotys oranžiškos.
Lietuvoje gyvena nominalinis nykštuko porūšis Regulus regulus regulus.
Paplitimas. Arealas suskaidytas. Eura zijoje paplitęs nuo Pirėnų pusiasalio iki Baikalo. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros, Obės, Jenisėjaus vidurupį, pietuose tęsiasi iki Sajanų, Altajaus, Irtyšiaus vidurupio, Volgos vidurupio, šiaurines Ukrainos, Karpatų, Balkanų pusiasalio, pietinės Prancūzijos. Kitos arealo dalys yra Kryme, Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose, Vidurinėje Azi joje, Centrinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, pietinėje Kinijoje. Gyvena kai kuriose salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse, šiaurinėje...
Lietuvoje gyvena giriose, nuošaliuose parkuose.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Kai kuriais metais jų labai pagausėja. Paprastai nykštukai traukia nedideliais pulkeliais, po 10—15, o kartais iki 50 paukščių kartu su zylėmis. Virš miškų jie skrenda žemai, o virš atvirų sausu mos ir vandens plotų — labai aukštai.
Per rudeninę migraciją Ventės rage ir Neringoje žieduoti nykštukai spalio mėn. aptikti pietinėje Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje; lapkričio mėn.— Belgijoje. Lietuvoje žieduotų paukščių žiemos mėnesiais šiose šalyse neaptikta. Tuo laikotarpiu jų būna tik piet rytinėje Prancūzijoje ir Austrijoje. Aišku, jog jie žiemoja ir šiaurės Italijoje. Čia vienas paukštis aptiktas spalio mėn., trys — lapkričio mėn. Pažymėtina, kad migruodami nykštukai perskrenda net Bal tijos jūrą (vienas Neringoje žieduotas paukštis kitą dieną sugautas Elando saloje Švedijoje), Lamanšą (aptiktas Didžiojoje Britanijoje).
Biologija. Mėgsta aukštus eglynus, su eglėmis mišriai augančius pušynus ir lapuotynus. Rudenį traukdami apsilanko soduose, laukų giraitėse, paupių krū mynuose.
Aktyvus tik dieną. Lengvai straksi me džių šakomis. Tarpusavy susišaukia plonai cipsėdami. Tęsiamai gailiai cypsi nusigan dęs ar perspėdamas kitus apie pavojų, bei straksėdamas apie lizdą. Laikosi kelių ar keliolikos paukščių būreliais, susiglaudę kartu nakvoja ant vienos šakutės, kartais per speigus nakčiai slepiasi po apgriu vusių ir apsnigtų duobių pakriaušėmis. Nuo rudens iki pavasario klajoja giriomis mišriuose zylių ir lipučių būreliuose.
Balandžio pabaigoje krauna lizdus eglių šakose tarp žemyn nusvirusių plonų šaku čių kuokštų per vieną—du metrus nuo kamieno ir apie 20 m atstumu nuo že mės. Jie beveik rutuliški, su sukti iš voratinklių, žalių samanų, ker pių, storomis sienelėmis, 7,5—9 cm pločio ir 8,5—10 cm aukščio. Vidus išklotas augaliniais plaušais, minkštais pūkais ir žvėrių plaukais (kariais pasitaiko viena kita plunksna). Gūžta 4,5 - 5 cm skersmens ir 3,5 - 4 cm gylio. Gegužės pradžioje deda 8-11 šviesiai rudais taškais ir dėmelėmis išmargintus gelsvai baltus kiaušinius. Jų matmenys 13,6x10,3 mm, masė 0,7 g.
Renka smulkius vabzdžius, jų vikšrus, kiaušinėlius, voriukus. Labai naudingas, nes sunaikina daug spygliuočių kenkėjų.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
