Nykštukinė pečialinda
Retai užklystanti rūšis.
Nykštukinė pečialinda yra mažiausia iš pečialindų, kiek panaši į nykštuką. Nuo kitų pečialindų skiriasi šviesia juostele, ei nančia per viršugalvį.
Patino ir patelės viršutinė kūno dalis gelsvai žalia, galva ruda. Antakis, juostelė galvos viduryje ir skersinė juosia antuodegyje geltonos. Sparnai ir uodega rudi, išmarginti žaliomis išilginėmis juos telėmis. Skersai sparno eina dvi plačios geltonos juostelės. Kūno apatinė pusė pilkai balta, šonai ir pilvas gelsvo atspalvio. Snapas juosvas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos tamsiai pilkos.
Į Lietuvą užklysta nominalinis nykštukinės pečialindos porūšis Phylloscopus proregulus proregulus.
Paplitimas. Arealas suskaidytas. Rytinė je Azijoje paplitusi nuo Obės slėnio iki Ochotsko, Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Obės, Jenisejaus vidurupį, pietuose tęsiasi iki Sichote Alinio, Mongolijos. Izoliuota arealo dalis yra Tibete ir Hima lajuose. Gyvena Sachalino ir Šantarų sa lose.
Žiemoja pietų ir pietryčių Azijoje. Europoje retesnė negu geltonbruvė pečialinda.
Migracija. Pabaltijyje visos nykštukinės pečialindos sugautos nuo rugsėjo 11 d. iki lapkričio 6 d. Per pavasarinį trauki mą iki šiol neužregistruota. Manoma, kad jas, kaip...
Biologija. Biotopas miškai, paprastai taiga ir krūmynai.
Lizdą suka tarp senų, kerpėmis apaugusių kedrų šakų, prie pat kamieno 3-4 m aukštyje. Iš viršaus lizdas būna apdengtas savotišku labai dailiu stogeliu. Landa nukreipta į kamieno puse. Deda 4-6 kiaušinius, perėti pradeda padėjusi pirmąjį.
Laikosi šakų tankmėje. Patinai vieni iš geriausių taigos giesmininkų. Gieda trumpam nutildami beveik visą dieną; ilgai tupi aukščiausio medžio viršūnėje.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
