Plėšrioji medšarkė
Retai perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.
Plėšrioji medšarkė yra didesnė už varnėną, ilga uodega. Nuo juodakaklės medšarkės skiriasi šviesia kakta.
Patino kūno viršutinė pusė pilka, kartais rusvo atspalvio. Sparnai juodi, su viena ar dviem baltomis dėmėmis. Antuodegis baltas ar pilkas. Uodega juoda, kraštai balti. Nuo akių iki ausų eina juoda juostelė. Pilvinė kūno pusė balta, kartais su skersiniu raštu. Snapas ir kojos juodi. Rainelė tamsiai ruda. Patelės nugarinė pusė tamsesnė, rusvo atspalvio, pilvinė dalis labiau raštuota. Jaunikliai išsirita pliki, jų viršutinė pusė rusva, apatinė su neaiškiu žvynuotu raštu. Žiotys rausvos.
Lietuvoje aptinkamas nominalinis plėš riosios medšarkės porūšis Lanius excubitor excubitor.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Anadyrio baseino, Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Barenco jūrą, Pečioros, Obės žiotis, Lenos, lndigirkos žemupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Amūro žemupio, Užbaikalės, pietryčių Uobio, Kunlunio, Indostano pusiasalio, Irano, Irako, Arabijos pusiasalio, Volgos vidurupio, Karpatų, Balkanų pusiasalio, šiaurinės Italijos, Pirėnų pusiasalio. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje, kai kuriose salose. Žiemoja paplitimo...
Rudenį, žiemą ir anksti pavasarį plėšriųjų medšarkių pagausėja, nes per Lietuvą traukia šiaurinių populiacijų paukščiai, be to, dalis jų čia apsistoja žiemoti.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas.
Biologija. Lietuvoje perėjimo laikotar piu laikosi tik aukštapelkėse arba tarpi nio tipo pelkėse su retomis pušelėmis.
Žiemoja laukuose ar ganyklose augan čiuose pavieniuose medžiuose bei krūmuose. Neretos ir pamiškėse. Pavienių sodybų ir gyvenviečių vengia. Aktyvi tik dieną. Ypač įspūdingas plėšriosios medšarkės polėkis. Iš vienos vie tos į kitą perskrenda banguota trajektorija. Gresiant pavojui čeksi medšarkėms būdingu garsu ir kraipo į šonus uodegą.
Grobį kartais persekioja. Mėgsta tupėti ant laidų, pavienių medžių ar krūmų viršūnių. Neretai puola praskrendančius smulkius paukščius.
Tuoktuvės prasideda šiltesnėmis dienomis kovo pirmoje pusėje. Per tuoktuves patinas gieda aukštų medžių viršūnėse. Tiesa, giesmelę galima girdėti net rudenį. Plėšrioji medšarkė pamėgdžioja kitų paukščių balsus - anksti pavasarį giedančių giesmininkų, dirvinių vieversių, kai kurių strazdų ir kt
Laikosi pavieniui ar poromis. Veisimosi biologija Lietuvoje nepakankamai ištirta. Lizdą suka balandžio viduryje, medžiuose ar krūmuose iš žolinių augalų, durpių. Gūžtą iškloja plaukais, plunksnomis. Lizdai (n — 7) paprastai būna 4,5—7,3 m aukštyje. Pirmuosius kiaušinius deda balandžio trečiajame dešimtadienyje. Kiaušiniai pilkšvai balsvi, su tamsesnėmis dėmelėmis. Dviejose dėtyse buvo po 7, dviejose po 6 ir vienoje — 5 kiaušiniai. Perėti pradeda padėjusi priešpaskutini kiaušinį. Peri 16—17 dienų. Viename lizde jaunikliai išbuvo 20 dienų. Palikę lizdą gyvena šeimomis apie dvi savaites Po to šeimos pakrinka, tačiau jaunikliai dar kurį laiką laikosi lizdo teritorijoje.
Lietuvoje lizdus jaunikliai palieka gegužės 10 - birželio 11 dienomis. Minta stambiais vabzdžiais, smulkiais žinduoliais, varliagyviais, ropliais bei mažesniais paukščiais. Aptinkama nemažai išvamų. Jų skersmuo apie 1 cm. Žiemą daugiausia sulesa pelinių grau žikų ir paukščių.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
