Riešutinė
Perinti, žiemojanti, užskrendanti rūšis.
Riešutinė yra kuosos dydžio. Nesunku pažinti iš dėmėto kūno bei balto uode gos galo. Patino ir patelės viršugalvis, sparnai ir uodega juodi. Kita kūno dalis ruda, durpių spalvos, išmarginta baltomis dė mėmis. Pauodegys ir vairuojamųjų plunksnų galai balti. Snapas ir kojos juodi. Rainelė ruda. Jaunikliai blyškiai rudi, pilko atspalvio, rusvai dėmėti. Rainelė pilkai ruda.
Lietuvoje gyvena nominalinis riešuti nės porūšis Nucifraga caryocatactes cary-ocatactes, o per keliones užklysta sibirinis porūšis Nucifraga caryocatactes maeror-hynehos.
Paplitimas. Arealas pertrauktas. Eura zijoje paplitusi nuo Alpių ir Skandinavijos iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį ir Uralo šiaurinę miškų ribą, Obės žemupį, Anadyrio baseiną, pietuose tęsiasi iki šiaurės rytų Kinijos, Irtyšiaus vidurupio, Kamos vidurupio, pietinės Baltarusijos, šiaurinės Italijos. Kita arealo dalis yra Vidurinės Azijos kalnų miškų juostoje bei tarp Himalajų ir šiaurinės Birmos, pietinės Kinijos.
Žiemoja paplitimo areale. Lietuvoje aptinkama negausiai. Daž nesnė rudenį, kai užskrenda šiaurinių sričių paukščiai.
Migracija. Kai kuriais metais Lietuvą užplūsta dideli sibirinio porūšio riešutinių būriai. Sibirinės riešutinės masiškai...
Biologija. Pušynų, eglynų, rečiau miš riųjų miškų paukštis. Mieliau laikosi vidu tinio amžiaus miškuose. Peri kartais miestų rekreacinės zonos miškuose. Nėra labai vikri bei paslanki. Kartais ilgą laiką nejudėdama tupi viršūnėje ar tarp lankių šakų. Balsas savotiškas „kerr--kerr-kerr", primenantis kuosos ir šarkos balsus.
Monogamas. Lytiškai subręsta vienerių metų. Lizdus krauna dažniausiai tarp vidutinio amžiaus eglių šakų, prie kamieno, 3,5 - 16,5 m aukštyje. Lizdą suka iš eglių ir pušų šakučių, vidų iškloja kerpėmis, supuvusia mediena, o gūžtą — žolių stiebeliais ir plaušais. Kovo III - balandžio I dekadomis deda 3-4 ovalius, šviesiai melsvus ir žalsvus, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Patelė peri 16—18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka 21—25 dienų amžiaus. Lietuvoje išveda vieną vadą.
Minta gyvūniniu ir augaliniu maistu: įvairiais vabzdžiais, kirmėlėmis, vorais, moliuskais, paukščių jaunikliais. Rudenį ir žiemą lesa augalinį maistą: spygliuočių sėklas, riešutus, giles, šermukšnių ir gudobelių vaisius. Žiemai kaupia maisto atsargas — po samanomis, medžių lapais slepia riešutus bei giles.
Globotina kaip reta perinti rūšis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
