Šarka
Perinti, sėsli rūšis.
Šarka yra kuosos dydžio, ilga uodega. Patino ir patelės galva, kaklas, pagurk lis, nugara, uodega ir sparnai juodi, mels vai žalio metalo žvilgesio. Plačios dėmės pečių srityje, pilvas ir krūtinė balti. Uode ga labai ilga, juoda. Snapas ir kojos juodi. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių apdaras be metalo blizgesio. Išsirita pliki. Žiotys rožinės spalvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis šarkos porūšis Pica pica pica.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros vidurupį, Obės žemupį, Jenisėjaus vidurupį, Užbaikalę, Amūro žemu pį, pietuose tęsiasi iki šiaurinio Laoso, Birmos, pietinio Himalajų šlaito, šiaurinės Persų įlankos pakrantės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Izoliuota are alo dalis yra Kamčiatkoje ir Anadyrio baseine. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Šiau rės Afrikoje, daugelyje salų. Žiemoja paplitimo areale. Visur gana dažna.
Migracija. Sėslus paukštis. Taigi jos klajoja ne toli nuo perėjimo vietos.
Biologija. Paprastai laikosi paupių, pa ežerių krūmynuose. Mielai įsikuria lau kuose bei pievose esančiuose krūmuose, retkarčiais miestų skveruose ir parkuose, naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose. Žeme šokinėja savotiškai kilnodama uodegą....
Lytiškai subręsta pirmais metais. Monogamas. Lizdui teritoriją porelė pasirenka jau kovo pradžioje, o apie vidurį pradeda krauti. Miestuose gyvenančios šarkos lizdus suka anksčiau. Dažniausiai krauna beržuose, karkluose, pušyse, gana žemai — 3—5 m aukštyje, žemiausiai aptikta 1,7 m aukštyje, aukščiausiai 12 m. Gyvenvietėse lizdus krauna aukščiau: Vilniuje — 5—18 m aukštyje. Mažiausiai atstumas tarp dviejų lizdų apie 60 m, miestuose — 30 m.
Lizdą suka iš šakų, žemių, molio, vidų iškloja plonomis šakelėmis, šaknelėmis Paprastai jis būna su stogu, šonuose paliekamos dvi landos. Tokį lizdą suka ne visos šarkos. Matyt, tai priklauso nuo padėties medyje. Kiaušinius deda balandžio pradžioje.
Dėtyje 7 - 8 kiaušiniai. Kiaušinius deda kasdien. Lukštas šviesiai žalsvas, išmargintas tankiais rusvais taškučiais bei dėmelėmis. Peri 18 - 20 dienų. Jaunikliai išsirita nevienodo ūgio. Viename lizde išauga maždaug 5 jaunikliai. Gana daug lizdų žūva. Daugiausia jų sunaikina žmogus.
Dažniausiai laikosi poromis. Pamačiu sios žmogų, plėšrūną ar šiaip stambesnį žvėrį, pradeda triukšmauti. Lizdo teritori joje tylios. Žmonių vengia. Žiemą dažnai apsilanko sąvartynuose.
Vasarą minta įvairiais vabzdžiais, kir mėlėmis, pelėmis, vaisiais, uogomis. Žiemą lesa atliekas, dvėselieną. Pavasarį sulesa nemažai kiaušinių, jauniklių. Todėl nuo šarkų kenčia smulkioji fauna.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
