Kėkštas

I dekadomis. Rudenį Lietuvos pajūriu migruojantys kėkštai žiemoja dažniausiai Vokietijoje, Čekoslovakijoje, dalis jų traukia iki pietinės Prancūzijos. Rudenį migruojančių kėkštų skaičius įvairiais metais labai nevienodas. Duomenų apie vietinių paukščių pasiskirstymą per metus turime labai nedaug. Tačiau neabejotina, kad tarp jų yra sėsliai gyvenančių arba klajojančių po netolimas apylinkes, ir toli žiemoti išskrendančių.

Biologija. Gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, miško pakraščiuose. Pastarąjį dešimtmetį pradėjo gyventi miestų želdiniuose: parkuose, kapinėse. Tai matyt, pradinė urbanizuotų populiacijų formavimosi stadija mūsų respublikos miestuose. Rudenį į Lietuvą atskrenda paukščių iš šiaurinių kraštų, o dalis vietinių kėkštų pasitraukia į pietvakarius.

Nenuorama, vikrus ir šnekus paukštis. Pasirodžius žmogui, plėšriam žvėriui ar paukščiui šaukia aštriu balsu. Polėkis savotiškas, primenantis juodosios meletos polėkį, negreitas ir nelygus, todėl nenoriai skrenda per didelius atvirus plotus. Žeme šokinėja dideliais šuoliais. Balsas gana įvairus, dažniausiai girdėti čirškiantis „reč-re". Kartais mėgdžioja kitų paukščių balsus: varnėno, paprastosios medšarkės, suopio. Giesmė tyli.

Monogamas. Lytiškai subręsta vienerių metų. Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje jaunose eglaitėse ar pušaitėse, prie kamieno arba ant stambesnių šakų pradeda krauti lizdus. Jų aptinkama ir ąžuoluose, alksniuose, gluosniuose, kėniuose, maumedžiuose. Jaunuose medžiuose 1,5—3, senuose 6—8 m aukštyje. Lizdo pagrindą suka iš žagarėlių, kraštus pina iš viržių ir kitų lanksčių augalų, gūžtą iškloja švelnia augaline medžiaga. Lizdo skersmuo 15-18, aukštis 3—8 cm. Gūžtos skersmuo 10 - 12, gylis 2—3 cm. Dėtyje (n-26) 5—7 kiaušiniai. Lukštas balsvai melsvas, išmargintas rausvais taškeliais, kaušiniai (n- 42) ovalo formos 31,1x22,9 (28,3-33,1x21,2—23,5) mm dydžio. Peri patinas ir patelė, 16—19 dienų. Jaunikliai lizde laikosi labai tyliai. Iš pradžių suaugę paukščiai juos maitina įvairiais vabzdžiais ir kirmėlėmis, paūgėjusius — smulkių giesmininkų jaunikliais. Jaunikliai lizde išbūna 20—23 dienas, po to šeima laikosi kartu dar apie savaitę.

Minta įvairiu maistu: vabzdžiais, moliuskais, kirmėlėmis, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, taip pat gilėmis, riešutais, šermukšnių, ievų, obelų, alyvų vaisiais, grūdais, piktžolių sėklomis. Žiemą daugiausia sulesa gilių. Jų atsargas iš rudens susikrauna daugelyje slėptuvių po samanomis, lapais, medžių plyšiuose. Žiemą apsilanko smulkių paukščių lesyklose.