Svirbelis
Praskrendanti, žiemojanti rūšis.
Svirbelis yra varnėno dydžio. Nesunku pažinti iš rusvos spalvos ir kuoduko.
Patino kakta raudonai ruda, nugarinė pusė rusvai pilka, antuodegis pilkas. Gerklė ir juostelė nuo snapo iki akies juodi. Pakaušyje ilgas, nusviręs kuodas. Uodegos galas juodas, plunksnų viršūnės gel tonos. Sparnai juodi, su baltomis ir geltonomis dėmėmis, viršūnėse raudonos raginės plokštelės. Snapas ir kojos juodos. Rainelė raudonai ruda. Patelės nugarinė dalis pilkšva, juoda dėmė gerklės srityje mažesnė, sparno plunksnų viršūnėse raudonų plokštelių mažiau negu patino. Jauniklių apdaras ne toks ryškus, galva be juodos spalvos. Rainelė ruda.
Į Lietuvą užklysta nominalinis svirbelio porūšis Bombycilla garrulus garrulus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Skandinavijos iki Kolymos kalnagūbrio, Kamčiatkos. Šiaurėje arealas siekia šiaurinę Skandinaviją, Kolos pusiasalį, Pefiloros, Obės žiotis, Jenisejaus, Kolymos Užupį, pietuose tęsiasi iki vidurinės Suomijos, Suomių įlankos, Volgos aukštu pio, Kainos, Obės vidurupio, Sajanų, Užbaikalės, Amūro baseino. Gyvena Šiaurės Amerikoje. Žiemoja borealinėse Eu razijos dalyse. Lietuvoje gausesnis per rudenines ir pavasarines migracijas, ypač vidurio ir pietų Lietuvoje.
Migracija. Invazinio pobūdžio....
Biologija. Lietuvoje aptinkama miškuose, parkuose, sodybų, net miestų želdiniuose.
Peri šiauriniuose spygliuočių ir mišriuose (pušies, eglės, beržo) miškuose, Rytų Sibire - maumedynuose. Ypač mėgsta pamiškes, paežeres, miškingus upių slėnius. Lietuvoje laikosi būreliais paprastai po kelis - keliasdešimt paukščių. Tai draugiški, pasitikintys žmogumi paukščiai. Būdingą elgsena, kai būrelis kartkartėmis staiga pakyla ir vėl nusileidžia į gretimą, aukštesnį medį ar sutupia ant televizijos antenų. Kiek palaukus, po vieną ar nedidėlėmis grupelėmis grįžta į pirmykšte maitinimosi vietą. Tai kartojasi paprastai kas keletą minučių. Nuolat, ypač tupėdami, čiulba nesudėtingą giesmele „sir, sir, sir".
Veisimosi periodu tolimojoje šiaurėje gyvena poromis. Veisimasis dar nėra pakankamai ištirtas. Lizdus suka medžiuose (dažniausiai eglėse) įvairiame aukštyje iš sausų medžių šakelių ar žolių stiebelių. Gūžtą iškloja plunksnomis, žvėrių plaukais, kerpėmis, samanomis, beržo tošimi.
Lizdo plotis 15—16, aukštis 8—10 cm. Gūžtos plotis 8, gylis — 5,8 cm. Dėtyje 3—7, dažniausiai 5, melsvi su violetiniu atspalviu ir nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušiniai. Jų matmenys 24,6—17,2 mm. Peri tik patelė, 13—14 dienų. Patinas ją maitina. Lizde jaunikliai išbūna 15—17 dienų.
Veisimosi laikotarpiu minta smulkiais vabzdžiais, ypač uodais, ir įvairiomis (pernykštėmis) miško uogomis — mėlynėmis, bruknėmis, spanguolėmis. Lesa medžių bei puskrūmių pumpurus. Žiemą daugiausia minta įvairiais augalų vaisiais.
Lietuvoje svirbeliai lesa šermukšnių, kadagių, gudobelių, amalo, putino, ligusto, erškėtrožių vaisius, spanguolių uogas, įvairių medžių pumpurus bei prinokusius obuolius. Anksti rudenį ir vėlai pavasarį, šiltesnėmis dienomis gaudo vabzdžius: dvisparnius, smulkius mėšlavabalius.
Svirbelis, misdamas augalų sultingais vaisiais, platina šių augalų sėklas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
