Ūsuotoji zylė
Perinti, žiemojanti rūšis.
Ūsuotoji zylė mažesnė už naminį žvirb lį, su ilga, smailėjančia uodega. Nuo ilgauodegės zylės skiriasi ryškiai ruda spalva.
Patino viršugalvis ir kaklas ryškiai rudi. Sparnai juosvai rusvi. Nuo snapo pamato ir akių žemyn eina trikampė juoda dė mė — „ūsai“. Kūno apatinė pusė šviesiai rausva, pauodegys juodas. Snapas gelto nas. Kojos juodos. Rainelė oranžiškai gel tona. Patelė ne tokių ryškių spalvų, gal va rusva, be „ūsų". Rainelė rudai oran žinė. Jaunikliai blankesnių spalvų negu patelė, nugara juosvai ruda. Jaunikliai išsirita pliki. Oda tamsios mėsos spalvos. Žiotys ryškiai rausvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis ūsuoto sios zylės porūšis Panurus biarmicus biar micus.
Paplitimas. Arealas suskaidytas. Eura zijoje paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki Sungario baseino. Šiaurėje arealas siekia Daniją, pietinę Švediją, Latviją, Dono vidurupį, Volgos žemupį, Irtyšiaus vidurupį, šiaurryčių Kiniją, pietuose tęsiasi iki Alašanio dykumos, Afganistano, Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Britų, Sicilijos salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.
Lietuvoje retai aptinkama.
Migracija. Klajoklis. Pavasarį traukia kovo III — balandžio I dekadą. Rude nį — rugsėjo III — spalio...
Biologija. Biotopas — tai ežerai, upių deltos, vandens saugyklos, pelkės su tan kia vandens augalija, ypač mėgsta tankius nendrynus ir švendrynus.
Aktyvi dieną. Guvi, nerami, nuolat ju da, vikriai kopinėja aukštyn ar žemyn stačiais nendrių ir švendrų stiebais, su pasi jų viršūnėse, pakimba net galva že myn. Ant žemės nusileidžia retai. Mėgsta laikytis šeimomis, žiemai būriuojasi. Bal sas skardus, šaukiantis „dzyn" arba „ping" ir kvarkiantis „čirrr". Giesmė tylus čiulbesys.
Poruojasi balandžio mėn. Porelė užima tam tikrą teritoriją, kurią patinas aktyviai saugo.
Lizdą paprastai suka dideliame itin tankiame nendrių plote, netoli vandens ant kupsto. Jis būna gerai užmaskuotas, gi lus, iš dviejų sluoksnių: išorinis - daugiausia iš žolių (nendrių, švendrų, meldų), o vidinis vien iš pernykščių nendrių, šieno, plunksnų, pūkų. Lizde paprastai būna 4 kiaušiniai. Kiaušiniai gelsvai balti, išmarginti juodai rudais taškeliais. Peri 10—12 dienų, tiek pat dienų jaunikliai išbūna lizde. Dar nemokėdami skraidyti, jaunikliai pradeda klajoti, šokinėdami nendrėmis nuo stiebo ant stiebo. Juos maitina abu porelės nariai. Ištikus pavojui, slepiasi sausoje pernykštėje žolėje. Iš pradžių jaunikliai nakčiai dar grįžta į lizdą, vėliau nakvoja nendrynuose. Per vasarą išveda 2 vadas, o kartais išveda ir trečią.
Paprastai minta įvairiais bestuburiais, daugiausia vabzdžiais. Tik žiemą sulesa daug įvairių augalų, ypač nendrių u švendrų sėklų. Ūsuotoji zylė - retas, saugomas paukštis. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
