Vandeninis strazdas

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Cinclus cinclus

Praskrendanti, žiemojanti rūšis.

Vandeninis strazdas yra maždaug varlino dydžio. Jį nesunku pažinti iš ryškiai baltos krūtinės, trumpos uodegos.

Patino ir patelės viršutinė kūno pusė ruda, nugara ir uodega tamsiai pilkos. Gerklė, pagurklis ir krūtinė balta, pilvas rudas. Snapas tamsiai rudas. Kojos rudos. Rainelė tamsiai ruda. Jaunikliai pilki, nugarinė pusė lyg žvynuota, pilvinė dalis tamsiai dėmėta. Tarp nugaros ir pilvo nėra ryškaus spalvų kontrasto.

Į Lietuvą užklysta nominalinis vandeninio strazdo porūšis Cinclus cinclus cinclus.

Paplitimas. Arealas pertrauktas. Europoje paplitęs nuo Pirėnų pusiasalio vakarinės dalies iki Uralo kalnų. Arealas šiaurėje siekia Skandinaviją, Kolos pusiasalį, pietuose Viduržemio jūrą, Karpatus, vakarinę Juodosios jūros pakrantę. Gyvena Šiaurės Afrikoje. Azijoje paplitęs daugelyje kalnų sistemų nuo Mažosios Azijos iki Tibeto. Šiaurėje arealas siekia Kaukazą, Kirgizijos ir Užilės kalnagūbrius Tian Sanyje, Altajų, Jenisejaus aukštupį. Į pietus paplitęs iki pietinio Himalajų šlaito, Afganistano ir Elbruso priekalnių. Žiemoja pietiniuose arealo rajonuose.

Vandeninių strazdų Lietuvoje negausu, aptinkama tiktai žiemojančių. 

Migracija. Į Lietuvą atskrenda lapkričio pabaigoje arba gruodžio mėn. Kartais...

mėn. Kartais užtrunka iki balandžio vidurio.

Biologija. Laikosi prie sraunių kalnų upelių ar ežerų. Lygumose kartais apsistoja prie malūnų užtvankų. Jautrūs vandenų užterštumui. Aktyvus šviesiuoju paros laiku. Skraido greitai, tankiai plasnodamas sparnais, žemai virš vandens, tiksliai palei upelio vagą. Puikiai nardo. Maistą renka po vandeniu bėginėdamas dugnu. Plauko ir vandens paviršiuje. Krante nenustygsta vietoje, labai judrus, visą laiką tūpčioja, uodegą dažniausiai laiko užriestą, kaip karetaitė.

Pabaidytas sušunka metaliniu balsu " cirt-cirt". Giesmė melodinga ir labai garsi. Saulėlomis dienomis gieda ir žiemą, kartais plaukiodamas. Naktį praleidžia atokiau, upelio krante. Veisimosi periodu pora užima tam tikrą upelio dalį, kurią aktyviai gina. Žiemavietėse tokias teritorijas gali turėti ir saugoti pavieniai paukščiai. Konservatyvūs teritorijos ir lizdo vietos požiūriu.

Lytiška i subręsta kitą pavasarį. Gyvena poromis, galima poligamija. Lizdą krauna pakrantėje, kokioje nors priedangoje, kartais už krintančio vandens srauto, dažnai po tiltais, krantinių nišose. Tai didelis kamuolys su anga šone. Jį suka iš sausų lapų, žolių stiebų. Išoriniame sluoksnyje paprastai būna daug žalių samanų. Kartais prie stataus paviršiaus lizdas pritvirtinamas dumblu. Šiaurinėje arealo dalyje vandeniniai strazdai veisiasi gegužės— birželio mėn., pietinėje — vasario—kovo mėn. Dėtyje dažniausiai 5 (rečiau 4—7), su neryškiais rudais smulkiais taškeliais kiaušiniai. Peri patelė 16 -18 dienų. Patinėlis ją maitina. Jaunikliams maistą neša abu porelės nariai. Per vasarą gali būti dvi dėtys, kartais tame pačiame lizde.

Minta įvairiais vandens bestuburiais. Vabzdžius gaudo ant kyšančių iš vandens akmenų, stuobrių ir prie pat kranto.

Lietuvoje gana retai žiemojantis paukštis. Saugotinas.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.