Didysis balatasis garnys

Retai perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Mūsų šalyje dažniausiai matoma kovo—lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD 1 priedo ir LRK sąrašus (4 (I) kategorija). Perinčios popukacijos būklė palanki - tai plintanti rūšis. Tačiau gausa per paskutinius kelerius metus stabilizavosi ir nebedidėja.

Paplitimas ir gausa. Pirmą kartą Lietuvoje paukštis aptiktas 1959 m. Metekų ež. Per paskutinius du dešimtmečius reguliariai pastebimas įvairiose šalies vietose. Įprastas Nemuno deltoje, žuvininkystės tvenkiniuose. Kartais matomos iki kelių šimtų paukščių sankaupos. Perinčių
pastebėta Elektrėnų, Pagėgių, Zarasų savivaldybėse.

Buveinė. Dažniausiai paukštis aptinkamas sekliuose vandens telkiniuose, pievose, pakrančių medžiuose. Lietuvoje peri aukštuose medžiuose, bendrose kolonijose su pilkuoju garniu.

Skiriamieji požymiai. L - 85-100 cm. Veisimosi apdaru atrodo kaip didelė mažojo baltojo garnio kopija. Skiriasi ūgiu, ilgesniu kaklu ir kojomis, kurios būna ištisai juosvos, o pavasarį juodos, su gelsvomis blauzdomis. Veisimosi metu nuo krūtinės ir nugaros būna nukarusios puošnios, skaidytos plunksnos. Snapas pavasarį juosvas, bet ne perėjimo metu ištisai geltonas. Lietuvoje rudenį yra pastebėta didžiųjų baltųjų garnių su juodu snapu ir raudonomis kojomis.

Balsas. Veisimosi metu gakma išgirsti savotišką sausą karkimą, kuris yra kiek švelnesnis nei...