Mažasis baltasis garnys

Rūšis: Gandriniai
Lotyniškas pavadinimas: Egretta garzetta

Reta užskrendanti, atsitiktinai žiemojanti rūšis. Lietuvoje matyta gegužės—rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė šalyje nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis. Tačiau stebėjimų reguliarumas iškeka panašus.

Paplitimas ir gausa. Pietinių kraštų paukštis. Mūsų šalyje pirmą kartą aptiktas 1898 m. Rusnėje. Vėliau (1970-2004 m.) matytas dar 8 kartus - daugiausia Nemuno deltoje, Kuršių nerijoje, taip pat Obekjos ež., Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose ir Švenčionių r.

Buveinė. Įvairūs seklūs vandens telkiniai, jų pakraščiai ir salos.

Skiriamieji požymiai. L - 55-65 cm. Veisimosi apdaru nuo ibiškojo garnio skiriasi visai baltu kūnu, ilgesniu kaklu, ilgesniu it plonesnių juodu snapu bei juosvomis su geltonais pirštais kojomis. Nuo pakaušio styro dvi ilgos plunksnos, tarpas tarp snapo ir akies melsvas. Paukščiai poilsio apdaru šių plunksnų neturi.

Balsas. Paukščiams pakylant dažniausiai girdimi pratisi, karkiami, kiek panašūs į kovo garsai „r-ra-a-a-ah...r-ra-a-a-ah".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių šalyje nežinoma.