Didysis erelis rėksnys

Rūšis: Plėšrieji
Lotyniškas pavadinimas: Aquila danga

Labai reta, perinti, praskrendanti rūšis. Pastebima kovo— lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD 1 priedo ir LRK sąrašus. Priskirta globaliai nykstančių rūšių kategorijai. Perinčios populiacijos būklė nepalanki, nes peri tik pavieniai paukščiai.

Paplitimas ir gausa. Peri labai retai ir tik mišriomis poromis su mažaisiais erekais rėksniais (žinomos pavienės poros). Dažniau paukščių pastebima Nemuno deltoje.

Buveinė. Apsigyvena užmirkusiuose mišriuosiuose miškuose, pelkių pakraščiuose. Maitinasi šlapžemėse. Perskrendančių paukščių matoma atvirose vietose.

Skiriamieji požymiai. 1. - 59-69 cm. Labai panašus į mažąjį erelį rėksnį, tačiau didesnis. Kai skrenda, iš apačios atrodo vienodai tamsus, nes apatinių sparnų dengiamųjų plunksnų spalva nesiskiria nuo sparnų fono ar net būna tamsesnė, jų galuose yra tik po vieną balsvą puslankį (kartais būna antras neryškus puslankis), sparnai platesni, jų galuose matomi 7 ilgi „pkštai". Sklendžiant sparnų galai pastebimai nukarę žemyn. Balsva viršutinės sparnų pusės dėmė nežymi, tarsi išsiliejusi, dengiamosios plunksnos tamsios. Jaunikliai turi kiek siauresnius sparnus, yra tamsesni, iš viršaus daugiau ar mažiau, kartais labai smarkiai išmarginti balsvomis dėmėmis. Lietuvoje dažnai aptinkama šių dviejų artimų erekų rūšių hibridų, kuriuos apibūdinti keblu.

Balsas. Panašus į mažojo erelio...

mažojo erelio rėksnio.

Grėsmės. Pagrindinė grėsmė yra kryžminimasis su gimininga rūšimi — mažuoju ereliu rėksniu. Išsiritę mišrūnai yra vislūs ir sudaro poras su abiem minėtomis rūšimis.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.