Mažasis erelis rėksnys

Perinti, migruojanti rūšis. Dažniausiai matoma balandžio—rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrasyta į PD 1 priedo ir L R K sąrašus. Perinčios populiacijos būklė nepalanki dėl blogėjančios mitybinių ir veisimosi buveinių būklės.

Paplitimas ir gausa. Paukštis paplitęs mūsų šalyje. Peri 1 000-1 500 porų.

Buveinė. Drėgni mišrieji ir lapuočių miškai. Maitinasi šalia esančiose pievose, kirtimuose, pelkėse. Peri tik miškingų plotų pakraščiuose.

Skiriamieji požymiai. L — 55-65 cm. Tamsus, kiek didesnis už suopį erelis suapvalėjusia uodega, gana plačiais sparnais, kurių galuose matomos 6 didžiosios plunksnos. Sklendžiant sparnų galai šiek tiek nukarę žemyn. Suaugusių paukščių kūnas tamsiai rudas, su šviesesnėmis sparnų
dengiamosiomis plunksnomis, galva ir kaklu. Kai skrenda, sparnų galai būna kiek nukarę žemyn, viršutinėje jų pusėje, arčiau sparnų galo, matomos balsvos dėmės, antuodegis siaurai balsvas. Apatinėje sparnų pusėje matomos šviesesnės nei kita sparnų dalis dengiamosios plunksnos, kurių galuose įžiūrimi du šviesūs siauri puslankiai. Plasnojamosios plunksnos dažniausiai dryžuotos, bet dryžuotumas matomas tik iš arti. Jaunikkai skiriasi tamsesne galva su rusva pakaušio dėme ir tamsesnėmis abiejų sparnų pusių dengiamosiomis plunksnomis, kurių pakraščiu eina balsvi juostelė. Viršutinės sparnų pusės balsva dėmė...