Pievinė lingė

Perinti, migruojanti rūšis. Dažniausiai matoma balandžio pabaigoje— spalio pradžioje.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir LRK sąrašus. Perinčios populiacijos būklė nepalanki. Rūšies apsaugai skirta Nemuno delta, Kamanų pelkė, Biržulio-Stervo šlapžemių kompleksas ir Žuvinto biosferos rezervatas.

Paplitimas ir gausa. Retas, tačiau šalyje paplitęs paukštis. Šalyje peri 200—300 porų. Kai kur greta peri keletas porų.

Buveinė. Gyvena žemapelkėse, laukuose ir dirvonuose. Skraido virš pievų, atvirų pelkių, laukų.

Skiriamieji požymiai. L - 39-50 cm. Skrendantis patinas nuo kitų lingių iš apačios atskiriamas iš dviejų juodų juostelių, kertančių mažąsias plasnojamąsias plunksnas, plačiai juodų sparnų galų, pilkos, kiek dryžuotos apačios, rudai dryžuotų apatinių sparnų dengiamųjų plunksnų ir
trispalvės viršutinės kūno dakes. Patelės nuo javinės lingės skiriasi labai siaurais sparnais, nuo stepinės lingės šviesiomis, tankiai dryžuotomis apatinėmis sparnų dengiamosiomis plunksnomis ir šviesiomis mažosiomis plasnojamosiomis plunksnomis, kurių platus balsvas pakraštinis dryžis iš apačios matomas iki pat sparnų pagrindo. Viršutinėje sparnų pusėje, mažųjų plasnojamųjų plunksnų plote, matoma juoda juostelė, kurios neturi stepinė kngė, o sparnų didžiųjų plunksnų pakraštys tamsesnis. Jauniklių apačia kaštoniškai ruda, krūtinės šonai dažnai kiek dryžuoti, šviesios apykaklės nėra, sparnų didžiųjų...