Amerikinis sėjikas

Rūšis: Sėjikiniai
Lotyniškas pavadinimas: Pluvialis dominica

Reta, užskrendanti rūšis. Lietuvoje matyta lapkričio pradžioje.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Šiaurės Amerikos rūšis, mūsų šalyje aptikta tik kartą— 2000 m. Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose.

Buveinė. Užskrisdę paukščiai apsistoja tokiose pat vietose kaip ir dirviniai sėjikai. Dažniausiai ir laikosi jų būriuose.

Skiriamieji požymiai. L - 24-27 cm. Paukštis pavasariniu apdaru panašus į kitus sėjikus, tačiau iš viršaus stambiau dėmėtas, suglaustų sparnų galai aiškiai išlenda iš sparnų. Kojos ilgos, snapas gana trumpas ir plonas. Kai skrenda, nuo dirvinio sėjiko skiriasi ne balta, bet pilka sparnų apačia ir ištisai tamsiais kūno šonais bei pauodegiu. Plati šoninė kaklo dėmė ir antakiai balti. Jaunikliai gerokai plikesni už tokio pat amžiaus dirvinius sėjikus. Šviesūs galvos antakiai, ypač už akių, gana ryškūs. Galvos, kaklo ir krūtinės srityje nėra gelsvo atspalvio, sprandas šviesesnis nei kita viršutinė kūno dalis. Suglaustų sparnų apatinė dalis pilkesnė ir šviesesnė nei sparnų dengiamosios plunksnos ir nugara.

Balsas. Kai skrenda, girdimas aukštų tonų „kly ih" ar „ldiu y".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.