Juodakojis kirlikas

Labai retai užskrendanti rūšis. Pastebėta rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD 1 priedą. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Lietuvoje paukštis aptiktas tik kartą - 1943 m. pajūryje prie Kuršių nerijos.

Buveinė. Dažniausiai laikosi smėlėtose ir akmenuotose jūrų pakrantėse.

Skiriamieji požymiai. L — 15—17 cm. Suaugusių paukščių kūno viršus pilkas, rusvas, nežymiai šviesiau margas. Apačia balta. Kaklo šonuose esančios siauros juodos juostelės nesudaro ištisinės apykaklės. Plonos kojos ir snapas juodi. Patino viršugalvis šviesiai rudas, per akį ir virš baltos kaktos eina juodos juostelės. Patelės juodų galvos juostelių neturi, viršugalvis ir šoninė kaklo juostelė pilki. Jaunikliai labai panašūs į jaunus jūrinius kirlikus, tačiau atskiriami iš tamsių kojų, šviesesnės galvos ir skruostų bei ant krūtinės priekyje pertrauktos apykaklės.

Balsas. Kai skrenda, dažniausiai girdimi aukštų tonų „tvit... tvit". Sunerimęs paukštis skleidžia garsų seriją „tiurli didididi".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.