Baltaskruostė žuvėdra

Reta perinti, migruojanti, praskrendanti rūšis. Lietuvoje pastebėta gegužės—rugsėjo mėn.

Į Apsaugos b ū k l ė . Rūšis įrašyta į PD I priedo ir LRK sąrašus. Apsaugos būklė palanki, nes paskutinį dešimtmetį susiformavo naujos stabilios perėjimo vietos. Rūšies apsaugai išskirta Nemuno delta ir Senrusnės ež.

Paplitimas ir gausa. Kiek dažniau aptinkama Nemuno deltoje. XX a. pabaigoje mūsų krašte perėjo 5-20 pavienių porų. Kai kuriais metais jų pagausėja (iki 100 porų).

Buveinė . Mėgsta seklius, gausiai žema žoline augalija, ypač alijošiniais aštriais, apaugusius vandens telkinius, užlietas pievas.

Skiriamieji požymiai . L - 24—28 cm. Kūno apačia išskyrus pauodegį, tamsiai pilka ir sudaro didelį kontrastą su baltais skruostais bei juoda galvos „kepuraite". Paukščiui skrendant matyti šviesios pasparnės, trumpa, mažai skelta uodega. Gana stiprus snapas i r ilgokos kojos
tamsiai raudonos spalvos. Paukščio poilsio apdaru galvos „kepuraitė" priekyje tampa balta, gale dryžuota, užpakalinis jos kraštas apačioje būna beveik tiesus. Šoninių tamsių krūtinės juostelių nėra. Priekinis sparnų kraštas šviesus. Jauniklių nugara gana šviesi, skersai tamsiai ir šviesiai rudai dryžuota. Uodega šviesi, tik pats galiukas kiek tamsesnis.

Balsas. Dažniausiai paukščiams...