Juodoji žuvėdra

Rūšis: Sėjikiniai
Lotyniškas pavadinimas: Chlidonias niger

Perinti, migruojanti, praskrendanti rūšis. Pastebima balandžio viduryje—spalio viduryje.

Apsaugos b ū k l ė . Rūšis įrasyta į PD I priedo ir LRK sąrašus. Būklė yra nepalanki, nes nyksta žinomos perėjimo vietos, daugelyje
veisimosi vietų mažas produktyvumas. Rūšies apsaugai išskirta Nemuno delta, Senrusnės ir Čedaso ežerai, Biržulio-Stervo, Kazimieravo ir Smalvos šlapžemių kompleksai.

Paplitimas ir gausa. Šalyje paplitęs paukštis, tačiau dažnesnis Nemuno deltoje ir ežeringose vietose. Lietuvoje peri 2 000—4 000 porų. Gyvena kolonijomis, dažniausiai po keliolika ar keliasdešimt porų.

Buveinė. Mėgsta seklesnius, gausiai aštriais ir lūgnėmis apaugusius vandens telkinius, rečiau įsikuria užlietose pievose, sekliuose tvenkiniuose.

Skiriamieji požymiai . L - 22-26 cm. Suaugusių paukščių veisimosi apdaru apačia ir galva pilkai juodos. Viršus pilkas, pauodegys ir pasparnės šviesūs. Kojos ir snapas juodi. Rudenį paukščių viršugalvis ir skruostų dėmė juodi, kaklo šonais krūtinės link eina tamsios juostelės. Priekinis sparnų didžiųjų plunksnų kraštas kiek tamsesnis už sparnų foną. Jaunikliai panašūs, bet dryžuoti iš viršaus, dryžių pakraščiai palši. Sparnų didžiosios plunksnos ištisai pilkos.

Balsas. K a i skrenda, girdimas aukštų tonų „keyeh...keyeh". Nerimo balsas - trumpesnis „kjeh".

Grėsmės...

trumpesnis „kjeh".

Grėsmės . Neigiamą poveikį daro trikdymas ir plėšrūnai, taip pat hidrologinio režimo keitimas.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.