Poliarinė žuvėdra

Labai retai perinti, nereta praskrendanti rūšis. Dažniau pastebima balandžio—gegužės ir rugpjūčio—rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė nežinoma, nes pastebimi pavieniai praskrendantis paukščiai. Migruojančių paukščių registracijų nemažėja.

Paputimas ir gausa. Negausiai praskrenda Lietuvos pajūriu, Kuršių mariose retesnis paukštis.

Buveinė. Dažniausiai poliarinė žuvėdra aptinkama smėlėtoje jūros pakrantėje.

Skiriamieji požymiai. L - 33-39 cm. Labai panaši į upinę žuvėdrą, tačiau galima atpažinti iš kiek trumpesnio, grynai tamsiai raudono snapo, ilgesnės už suglaustus sparnus uodegos ir labai trumpų, paukščiui stovint, sunkiau matomų kojų. Skrendančios poliarinės žuvėdros galva mažiau išlenda iš kūno silueto, palei išorinį sparnu didžiųjų plunksnų kraštą eina juosvas dryželis. Jauniklių galva turi daugiau juodos spalvos, kūno viršus pilkesnis su rudais skersiniais dryžiais. Posnapio pagrindas gelsvas, bet rudeniop greitai tampa tamsus. Paukštis mėgsta keliais etapais „pakibti" ore prieš smigdamas į vandenį.

Balsas. Saukiamasis balsas - kiek pratisas „ki-ie-er-r-r-r" ar švelnesnis, kiek skambantis „kir-r-r".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.