Upinė žuvėdra
Perinti, migruojanti rūšis. Pastebima balandžio-spalio mėn.
Apsaugos būklė. Būklė yra nepalanki dėl atskirų perėjimo vietų sunykimo ir mažo produktyvumo daugelyje veisimosi vietų. Rūšies apsaugai išskirti Nemuno upės ruožai Panemunių ir Nemuno kilpų regioniniuose parkuose, Nemuno delta, Kretuono ir Niedaus ežerai, Kalvių karjeras,
Vasaknų tvenkiniai.
Paplitimas ir gausa. Paplitęs mūsų krašto paukštis, tačiau peri lokaliai. Retesnis miškingose vietovėse ir ten, kur nėra didesnių vandens telkinių. Peri dažniausiai nedidelėmis kolonijomis nuo kelių iki keliolikos porų (retkarčiais — didesnėmis nei 100 porų). Lietuvoje kasmet peri 2 000-3 000 porų.
Buveinė. Upinė žuvėdra pastebima prie vandens telkinių, peri atvirose Kuršių marių, didžiųjų upių, ežerų salose, žvyro ir smėlio karjeruose ar dumblėtose žuvininkystės tvenkinių salelėse, kartais durpynuose.
Skiriamieji požymiai. L - 34—37 cm. Kūnas tiek viršaus, tiek iš apačios šviesiai pilkas. Snapas raudonas, gana stiprus, jo galiukas juosvas, rečiau snapas ištisai raudonas. Kojos raudonos, trumpos, bet paukščiui stovint gerai matomos. Suglausti sparnai ilgesni už uodegą. Paukščių poilsio apdaru kakta balta, snapas juosvas Jauniklių viršus smėlio spalvos, skersai rudai dryžuotas posnapis ar jo pagrindas gelsvas. Paukščiui skrendant gerai matoma gana plati...
Balsas. Saukiamasis balsas yra panašus į frazę „ki-ier" ar kartojamas „kiri kiri kiri".
Grėsmės. Kolonijos išnyksta dėl apaugančių salų, kanadinių audinių plėšikavimo. Lokaliai pastebimas neigiamas trikdymo poveikis, jaunikliai gali žūti kolonijose lankantis žmonėms.
Daugiau informacijos ieškokite čia.