Mažoji žuvėdra

Negausi, perinti, migruojanti rūšis. Lietuvoje dažniausiai matoma balandžio pabaigoje—rugsėjo pradžioje.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD Ipriedo ir LRK sąrašus. Būklė yra nepalanki, nes sunykusios atskiros perėjimo vietos, daugelyje veisimosi vietų mažas produktyvumas. Rūšies apsaugai išskirti Nemuno upės ruožai Panemunių ir Nemuno kilpų regioniniuose parkuose, Nemuno delta.

Paplitimas ir gausa. Dažniausiai mažoji žuvėdra pastebima Nemuno upėje, Nemuno deltoje, žvyro ir smėlio karjeruose su vandens telkiniais. Mūsų krašte peri 150-200 norų.

Buveinė. Peri atvirose, neapaugusiose žole, smėlėtose ar žvyrėtose vandens telkinių salelėse, platesnėse pakrantėse.

Skiriamieji požymiai. L - 21-25 cm. Mažiausia Lietuvos žuvėdra. Ore iš toliau nesunku atpažinti iš mažo ūgio, labai tankių sparnų mostų ir juodų priekinių sparnų didžiųjų plunksnų. Nuo kitų mūsų krašto žuvėdrų skiriasi geltonu snapu, turinčiu juodą viršūnėlę, geltonai oranžinėmis kojomis ir balta kakta, ribojama juodos juostelės. Paukščių poilsio apdaru kaktos baltumas užeina ant viršugalvio, tarpas tarp akies ir snapo tampa baltas, snapas juodas. Jaunikliai iš viršaus šviesiai pilki, tankiai skersai dryžuoti. Snapas tamsus, su nešvariai gelsvu pagrindu.

Balsas. Paukščiams skrendant girdimas trumpas „kriet... kriet" ar sunerimę balsai „kjiet kjiet... kere kjiet".

Grėsmės. Kolonijos...