Margasnapė žuvėdra

Rūšis: Sėjikiniai
Lotyniškas pavadinimas: Sterna sandvicensis

Negausi, praskrendanti, atsitiktinai žiemojanti rūšis. Lietuvoje pastebėta balandžio pabaigoje—spalio viduryje, dažniausiai  liepos—rugpjūčio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė šalyje nežinoma dėl ilgalaikių tyrimų stokos, tačiau migruojančių paukščių registracijų skaičius nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Šiuo metu paplitusi tik pajūryje, retkarčiais pastebima ir Kuršių mariose ar šalia jų (Rusnės žuvininkystės tvenkiniai). Migracijų metu kasmet matoma nuo kelių dešimčių ar keleto šimtų praskrendančių paukščių.

Buveinė. Smėlėta jūros pakrantė.

Skiriamieji požymiai. L - 37-43 cm. Stambi (rudagalvio kiro dydžio) žuvėdra ilgu ir siauru juodu snapu, kurio galiukas geltonas. Kūnas baltas, viršus šviesiai pilkas, sparnų galai kiek tamsesni. Kojos juodos, gana trumpos. Juodą viršugalvį mėgsta pašiaušti. Jau vasaros viduryje senų paukščių kakta tampa balta. Jauniklių snapas trumpesnis ir šviesesnis, be geltono galiuko. Nugara tamsiai skersai dryžuota. Rudenį šis margumas išlieka tik ant sparnų. Skrendantį pirmametį paukštį nesunku atskirti iš tamsių uodegos plunksnų pakraščių.

Balsas. Paukščiams skrendant dažnai girdimas specifinis, skirtingas negu kitų žuvėdrų „kiryk".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma