Bonaparto kiras

Rūšis: Sėjikiniai
Lotyniškas pavadinimas: Larus philadelphia

Labai retai užskrendanti rūšis. Pastebėta spalio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Natūraliai gyvena Šiaurės Amerikoje. Apsilanko ir Europos šalyse. Lietuvoje kol kas Bonaparto kiras matytas tik kartą—
2007 m. Baltosios Vokės žuvininkystės tvankiniuose.

Buveinė. Įvairūs vandens telkiniai.

Skiriamieji požymiai. L - 31-34 cm. Į rudagalvį kirą panašus paukštis, tačiau kiek mažesnis, pavasarį skiriasi grynai juoda galva ir snapu bei trumpesnėmis kojomis. Kai skrenda, matomas tik siauras juodas priekinis ir užpakalinis sparnų didžiųjų plunksnų kraštas. Paukščio poilsio apdaru snapas išlieka juodas, o kojos būna pilkai rožinės, sprandas pilkas. Jauni paukščiai nuo tokio pat amžiaus rudagalvių kirų skiriasi juodesnėmis sparnų dėmėmis, juodu snapu ir didesne skruostų dėme. Kai skrenda, matyti juosva dėmė alkūnės srityje viršutinėje sparnų pusėje, taip pat siauresnė nei rudagalvio kiro jauniklių juoda kraštinė plasnojamųjų plunksnų juostelė.

Balsas. Dažniausiai girdimas sausas, labiau žuvėdroms būdingas „chir-r-r-r-r".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.