Islandinis bėgikas

Negausi, praskrendanti rūšis. Pastebima nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, tačiau migruojančių paukščių nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Islandinis bėgikas peri Arktikoje. Negausiai praskrenda pajūriu, aptinkamas ir Nemuno deltoje. Kitose šalies vietose labai retas.

Buveinė. Praskrisdami paukščiai apsistoja smėlėtoje jūros pakrantėje, smėlio salelėse ar nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose.

Skiriamieji požymiai. L - 23-26 cm. Gana stambus, kresnas bėgikas palyginti trumpomis kojomis ir trumpu snapu. Veisimosi apdaru kūno apačia ištisai ryškiai ruda, viršus išmargintas rudomis ir juodomis dėmėmis. Patino spalvos kiek ryškesnės nei patelės. Kojos tamsios. Suaugę paukščiai
poilsio apdaru vienodai pilki iš viršaus. Virš akių balti antakiai, kūno šonai ir pauodegys negausiai dryžuoti. Kojos pilkai žalsvos. Jaunikliai panašūs, tik skiriasi gelsvu atspalviu ant krūtinės ir siaurų žvynų pavidalo tamsiu margumu ant nugaros. Kai skrenda, matomas šviesus
antuodegis ir sparnus kertanti neplati balsva juostelė.

Balsas. Paukščiams skrendant dažniausiai girdimos trumpos frazės „vit vit vit".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma. Galimas neigiamas poveikis dėl paukščių trikdymo.