Jūrinis bėgikas

Reta, praskrendanti rūšis. Pastebėta gegužės, rugpjūčio ir spalio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Gyvena tundroje. Lietuvoje pirmą kartą paukštis užregistruotas 1973 m. Elektrėnų sav. Vėliau matytas dar 4 kartus -
Palangos pajūryje, Neryje prie Kauno ir Ventės rage. Latvijoje ir Lenkijoje pastebimas dažniau.

Buveinė. Praskrendantys paukščiai dažniausiai apsistoja akmenuotose jūros ar marių pakrantėse, ant molų.

Skiriamieji požymiai. L — 28—31 cm. Nuo panašaus dydžio juodakrūčio bėgiko paukštis skiriasi proporcijomis, už sparnų išsikišančia uodega ir trumpomis kojomis. Paukščio veisimosi apdaru viršus tamsiai pilkas, su rudomis dėmėmis ir šviesiais plunksnų kraštais. Šviesi apačia tamsiai pilkai dėmėta. Kojos ir snapas tamsiai gelsvi. Poilsio apdaru kūno viršus, galva ir krūtinė gana lygiai tamsiai pilki, kojos ir snapo pagrindas oranžiniai. Kai skrenda, ant tamsių sparnų matomas siauras baltas dryželis. Jauniklių sparnų šonai turi kontrastingai šviesius plunksnų kraštus, viršugalvis ir sparnų dengiamosios plunksnos iš dalies rudi. Nuo panašių jaunų juodakrūčių bėgikų skiriasi gelsvu snapo pagrindu, trumpesnėmis kojomis ir ilgesne uodega.

Balsas. Kai skrenda, girdimi trumpi garsai „kvit" ar „krit".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.