Oželinis nykštukas

Labai retai perinti, negausi praskrendanti, kartais žiemojanti rūšis. Dažniausiai pastebima balandžio ir rugpjūčio-spalio mėn.

Apsaugos būklė. Nežinoma, nes tai ypač retai perinti rūšis. Migruojančių paukščių gausa nežinoma dėl slapto rūšies gyenimo būdo.

Paplitimas ir gausa. Lietuva yra pietiniame rūšies arealo pakraštyje. Dažniausiai paukštis matomas migracijų metu. Perint rastas 1993 m. Jonavos r. Perėjimo metu paukščiai pastebėti dar keliose vietose — Nemuno deltoje, Trakų, Švenčionių, Ignalinos r. Šalyje galėtų perėti iki 5 porų. Žiemojančių paukščių dažniausiai pastebima prie šaltiniuotų vietų.

Buveinė. Peri klampiose, užpelkėjusiose vietose. Migruodami apsistoja šlapiose pievose, dumblėtose įvairių vandens telkinių pakrantėse ir salose.

Skiriamieji požymiai. L - 18-20 cm. Panašus į perkūno oželį, bet gerokai mažesnis ir aiškiai trumpesniu snapu. Viršugalvis tamsus, be būdingos perkūno oželiui šviesios juostelės, platūs, šviesūs antakiai padalyti į dvi dalis, šviesūs skruostai tamsesniais kraštais. Krūtinė ne skersai, o išilgai dryžuota. Išilgai nugaros eina ryškios gelsvos juostelės. Nugaros ir sparnų dengiamosios plunksnos žvilga žaliai. Pievoje tyliai kyla iš po kojų, skrydis gana tiesus, paskui paprastai vėl leidžiasi už keliasdešimt metrų. Kai skrenda, išskleista pleišto pavidalo uodega vienodai tamsi. Maitindamasis charakteringai tankiai sūpuoja kūną.

Balsas....