Slanka

Perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Dažniausiai pastebima kovo - lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Medžiojamasis paukštis. Būklė nežinoma dėl tryimų stokos, tačiau gausa nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Įprastas ir visoje šalyje paplitęs mūsų miškų paukštis. Lietuvoje peri 10 000 - 20 000 porų.

Buveinė. Slanka gyvena lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Migruodami paukščiai apsistoja ir atvirose vietose - laukuose, pievose, krūmynuose.

Skiriamieji požymiai. L- 33-38cm. Ypač margas, puikių slepiamųjų spalvų, karvelio dydžio tilvikinių šeimos paukštis. Snapas labai ilgas, kojos trumpos, akys didelės. Išilgai nugaros eina plačios pilkai gelsvos juostos. Apačia balsva, tankiai skersai dryžuota. Viršugalvis tamsus, šviesiai skersai dryžuotas. Antuodegis ryškiai rudas. Miške netikėtai, triukšmingai slanka  kyla iš po kojų ir nulekia darydama staigius viražus tarp medžių. Vakarais skraido lėtai, savotiškais, lyg dvigubais sparnų mostais.

Balsas. Tuoktuvynio skrydžio metu girdimos gana tylios frazės "picip" ir "kur-r... kur-r...kur-ru".

Grėsmės. Nežinomos. Galimas neigiamas poveikis dėl sausinamų šlapžemių.