Žvyrė
Reta sėsli, užskrendanti rūšis.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus. Perinčios populiacijos būklė nepalanki, nes išnyko žinomose gyvenamosiose vietose.
Paplitimas ir gausa. Mūsų krašte labai retas paukštis — gali gyventi iki 10 individų. Manoma, kad kartais negausiai užklysta iš Latvijos ar Baltarusijos. Paskutiniu metu žvyrė pastebėta tik Švenčionių ir Rokiškio r.
Buveinė. Didelės aukštapelkės miškų masyvuose ir aplinkiniai medynai.
Skiriamieji požymiai. L - 35-43 cm. Žiemą žvyrė lengvai atpažįstama iš visai balto kūno ir juodos uodegos. Pavasarį ir vasaros pradžioje patino kūno apačia ir sparnai iškieka balti, galva ir kaklas tampa tamsiai rudi, nedryžuoti, virš akių matomi ryškūs raudoni antakiai, kūno viršus baltai ir rudai margas. Antroje vasaros pusėje patelės visa viršutinė kūno dalis tampa ruda, tankiai juosvai dėmėta, sparnai ir pilvas lieka balti. Patelė pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje panaši į šio laikotarpio patiną, tačiau neturi raudonų antakių, jos kaklas būna gelsvai rudas, tankiai juodai dryžuotas. Antroje vasaros pusėje patelės būna gelsvesnės, labiau skersai juodai ir gelsvai dryžuotos nei patinai. Skrendantys jaunikliai nuo patelės atskiriami iš rudos spalvos centrinės didžiosios plasnojamosios plunksnos.
Balsas. Patinas...
Balsas. Patinas pavasarį skleidžia tankias, savotiškai greitėjančias, kvarksinčias treles „kver kver kver kver ter rererer-r-r-r". Patelės nerimo balsas panašus, tik kartojamas retu tempu — „krek... krek... krek".
Grėsmės. Rūšis nyksta dėl šiltų, besniegių žiemų, tada balti paukščiai gerai matomi ir juos išnaikina plėšrūnai. Nepalanki yra ir perinčių paukščių izoliacija.
Daugiau informacijos ieškokite čia.