Didžioji antis

Perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Pastebima ištisus metus.

Apsaugos būklė. Medžiojamasis paukštis. Perinčių ir migruojančių paukščių būklė šalyje nežinoma. Kaimyninėse šalyse perinčios populiacijos būklė nepalanki.

Paplitimas ir gausa. Įprastas mūsų krašto paukštis, Lietuvoje kasmet gali perėti 70 000-100 000 porų. Migracijų metu gausiai aptinkama įvairiuose šalies vandenyse, ypač žuvininkystės tvenkiniuose. Žiemą paukščiai įprasti neužšąlančiuose miestų ir gyvenviečių vandens telkiniuose.

Buveinė. Aptinkama įvairiuose vandens telkiniuose, net gyvenvietėse ir miestuose.

Skiriamieji požymiai. L - 50-60 cm. Patinas lengvai atpažįstamas iš tamsiai žalios žvilgančios galvos, kurią nuo tamsiai rudai rausvos krūtinės skiria siauras baltas kaklo žiedas. Kūno viršus ir šonai daugiausia pilki, pauodegys ir antuodegis juodi, snapas žalsvai geltonas, kojos oranžinės. Poilsio apdaru panašus į patelę, tik žalsvai geltonu snapu, kontrastingesne galva ir rausvai ruda krūtine. Patelės galvos foninė spalva mažai skiriasi nuo kūno, kraštinės uodegos plunksnos balsvos, snapas su nelygiai gelsvais kraštais. Kai skrenda, matomi violetiniai ir baltai apvesti sparnų veidrodėliai bei šviesiai rusvas, o ne baltas pilvas.

Balsas. Paukščiams skrendant girdimas būdingas antims garsas „pr-re... pr-re". Kartais tuoktuvių metu patelės skleidžia trumpus „piu", o patinai pratisai kreksi — „pr-r-re-e-e-e... pr-r-re-e-e-e".

Grėsmės....