Mažoji žąsis

Reta migruojanti, labai retai žiemojanti rūšis. Mūsų krašte dažniau buvo pastebėta balandžio - gegužės mėn.

Apsaugos būklė. Įrašyta į PD ir Bonos konvencijos I priedus kaip išskirtinės apsaugos reikalaujanti rūšis. Priskirta globaliai nykstančių rūšių kategorijai. Migruojančių paukščių būklė šalyje nežinoma. Rūšies apsaugai pavasarį yra svarbios Nemuno žemupio pievos.

Paplitimas ir gausa. Mažoji žąsis aptinkama labai retai. Pavienių paukščių per pavasarinę migraciją pastebima Nemuno deltoje, Vilkyškių apylinkėse (Šilutės r.), Kaišiadorių, Kauno r., Žuvinto apylinkėse. Užregistruoti pavieniai žiemojimo atvejai Vilniuje ir Kuršių mariose.

Buveinė. Apsistoja tokiose pačiose vietose kaip ir baltakaktės žąsys.

Skiriamieji požymiai. L - 56-66 cm. Labai panaši į baltakaktę žąsį, tačiau mažesnė, snapas trumpesnis, labiau rožinis nei oranžinis, balta kaktos dėmė užlinkusi virš akių. Iš arčiau aplink akis matomi aiškūs geltoni žiedeliai. Sparnų galas kiek išsikiša už uodegos. Jaunikliai labai panašūs į baltakaktės žąsies, bet tamsesni, jų snapo galiukas šviesus, įžiūrimi geltoni žiedeliai aplink akis. Balsas. Aukštesnis nei baltakaktės žąsies, tačiau sunkiau atpažįstamas.

Grėsmės. Buveinių pokyčiai sankaupų vietose ir paukščių trikdymas.