Šaukštasnapė antis
Negausiai perinti, įprasta migruojanti rūšis. Paprastai pastebima balandžio—spalio mėn.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus. Paukščių būklė šalyje šiuo metu yra nežinoma. Perinčių ir migruojančių paukščių apsaugai svarbiausi Nemuno žemupys ir žuvininkystės tvenkiniai.
Paplitimas ir gausa. Nors ir negausiai, tačiau aptinkama daugelyje šalies vietų. Gausesnė Nemuno žemupyje. Kasmet šalyje peri 150-300 porų.
Buveinė. Peri šlapiose pievose ir ganyklose, vandens telkinių pakrantėse. Migracijos metu apsistoja apsemtose pievose, seklesniuose vandenyse.
Skiriamieji požymiai. L - 44—52 cm. Patiną lengva atpažinti iš tamsiai žalios galvos, ilgo, į galą platėjančio, juodo snapo, trumpo balto kaklo ir krūtinės bei kaštoniškai rudo pilvo ir šonų, kurių gale matoma balta dėmė. Kai skrenda, pastebimas platus melsvas viršutinės sparnų dalies priekinis plotas ir žalias veidrodėlis, priekyje ribojamas baltos juostelės. Patino poilsio apdaru snapas pilkai gelsvas, su geltonesniais kraštais, galva pilka, prie snapo pagrindo tamsesnė. Šonai kaip patelės, bet rudesni, melsvas viršutinės sparnų dalies plotas iškeka. Patelė panaši į didžiosios anties patelę,bet atskiriama iš galingo snapo ir tamsesnio pilvo, kuris skrendant kontrastuoja su balta sparnų apačia. Viršutinės sparnų dakes priekis pilkai melsvas, veidrodėlis žalias, baltai įžambiai...
Balsas. Patinai skleidžia negarsius nosinius dvigarsius „thek thek" ar „thuk thuk". Patelė kreksi panašiai kaip kitos antys, bet dažnai taip pat dvigarsėmis frazėmis „pr-re ek... pr-re ek".
Grėsmės. Perintiems paukščiams grėsmė kyla dėl trikdymo, kanadinių audinių, naikinamų buveinių, o migruojantiems — dėl vandens paukščių medžioklių.
Daugiau informacijos ieškokite čia.