Ankstyvoji pečialinda
Perinti, traukianti rūšis.
Ankstyvoji pečialinda gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Panaši į pilkąją pečialindą. Ją nesunku skirti iš giesmės ir šviesių kojų.
Patino ir patelės kūno viršutinė dalis rusvai pilka ar žalsvai pilka, rudenį gelsvai žalsva. Virš akių neryškus balsvas antakis. Antroji didžioji plasnojamoji plunksna il gesnė už šeštąją. Kūno apačia gelsvai balta, rudenį ryškiai geltona. Snapas rudas. Kojos šviesiai rudos. Rainelė ruda. Jauniklių kūno viršus žalsvas, apačia gels va. Išsiritusių jauniklių galva ir pečiai apaugę retais, gana ilgais, pilkai baltais pūkais. Žiotys geltonai oranžinės.
Lietuvoje gyvena ankstyvosios pečialin dos porūšis Phylloscopus trochilus aeredula.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo šiaurinės Prancūzijos, Alpių, Skandina vijos iki Kolymos ir Anadyrio baseino. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros žiotis, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žemupį, Taimyrą, Kolymos deltą, pie tuose tęsiasi iki Viliujaus slėnio, Sajanų, šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, šiaurinės Ukrainos, Moldavijos, Balkanų, Apeninų pusiasalio. Gyvena Britų ir Bal tijos jūros salose.
Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje paplitęs.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Biologija. Laikosi šviesiuose su gausiu pomiškiu lapuočių ir mišriuose miškuose,...
Judriai straksi, skraido medelių ir krūmų šakomis. Keliauja ir maitinasi dieną. Prie lizdo neramiai piepsi, balsas liūdnesnis ir labiau prislopęs negu pilko sios pečialindos. Trikdomi ūgtelėję jaunik liai čerškia gūžtose, o perskrisdami nuo šakos ant šakos, pipsi, didena. Jau liepos mėn. jaunos ir neperinčios ankstyvosios pečialindos jungiasi prie klajojančių įvai riarūšių giesmininkų būrelių, tačiau pačios į didesnius būrius net traukdamos nesi telkia.
Lizdą krauna ant žemės po mažais me deliais ir krūmais, raistų kupstuose iš lapų, žolių stiebų, samanų. Gūžtą iškloja plunksnomis. Lizdą pastebėti sunku, jo anga žiojėja tarp aplink augančių samanų ir pakritų. Lizdo išorinis skersmuo 11- 13 cm, aukštis 5-7 ir landos plotis 2- 3, gūžtos skersmuo 7-8, gylis 4-5 cm. Gelsvai baltus, išmargintus rūdžių spalvos taškučiais, maždaug 15,5X12,7 mm dy džio ir 1,3 g masės kiaušinius deda nuo gegužės 12 iki liepos 6 d. Kiaušinių dėji mas tęsiasi 56 dienas. Peri patelė 13-14 dienų. Jaunikliai išsirita pliki su retais pilkų pūkų kuokš tais. Gūžtose užtrunka 15-18 dienų. Juos lesina abu porelės nariai. Pabaidyti su augę paukščiai piepsi ir skraidžioja netoli lizdo. Užaugina vieną vadą. Žuvus lizdui, deda antrą kartą. Lesa vabzdžius. Ypač mėgsta plikus vikšrus, uodus, muses.
Naudingas. Pamiškes, paupius, paežeres pagyvinantis giesmininkas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
