Pilkoji devynbalsė
Perinti, traukianti rūšis.
Pilkoji devynbalsė mažesnė už naminį žvirblį. Nuo sodinės devynbalsės skiriasi trumpesnė uodega, tamsesniais skruostais, o nuo rudosios devynbalsės - pilkesniais sparnais.
Patino ir patelės nugarinė pusė pilkai rusva, galva pilka, antuodegis pilkšvas. Nuo snapo pamatinės dalies per akis eina tamsesnė juostelė. Gerklė balta, toliau apa tinė kūno dalis balsva, rausvo atspalvio. Kraštinės vairuojamosios plunksnos baltai dėmėtos. Snapas juosvas, pamatas gelsvas. Kojos juosvos. Rainelė šviesiai ruda. Jaunikliai išsirita pliki, jų žiotys šviesiai oranžiškai geltonos. Jauniklių nugarinė pusė vienspalvė, pilkai rusva, kiek gelsvo atspalvio. Kūno šonai ir pauodegys rusvi.
Lietuvoje gyvena nominalinis pilko sios devynbalsės porūšis Sylvia curruca curruca.
Eurazijoje paplitusi nuo Normandijos, Alpių iki Lenos slėnio, Mongolijos, vidurinės Kinijos. Šiaurėje arelas siekia šiaurinę Skandinaviją, Ballaja, jūrą, Pečioros, Obės, Jenisejaus žemupį, Viliujaus slėnį, pietuose tęsiasi iki Šiaurinių Kunlunio šlaitų, šiaurinio Pakistano, pietinio Irano, Kaukazo, šiaurinės Juodosios jūros pa krantės, Balkanų, Apeninų pusiasalio. Gy vena Britų salose. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje paplitusi nevienodai.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Biologija. Veisimosi laikotarpiu gyvena retuose spygliuočių...
Veisimosi periodu aktyvi tik dieną, o migruoja ir naktį. Mėgsta žemus medžius ir krūmus su tankia laja. Daugiausia lai kosi tankmėje.
Kaip ir kitos devynbalsės, per tuoktu ves skraido po lizdo teritoriją. Būdinga giesmė pasigirsta paprastai gegužės pra džioje ir ją suokia iki birželio ar net liepos pabaigos. Giesmelė nesudėtinga: is pradžių sklinda garsi (relė „ce-ce-ce" (ją dažniausiai traukia skraidydama po teritoriją ir per tuoktuves), kita dalis su dėtingesnė, tylesnė. Ją patinėlis suokia tada, kai arti mato patelę.
Peri pavienėmis poromis. Lizdo teritoriją pasirenka gegužės pirmoje pusėje ar net paskutinėmis balandžio dienomis. Pateles atskrenda 3-16 dienų vėliau negu patinai. Patinas pradeda krauti vieną ar kelis lizdus, o patelė vieną iš jų baigia.
Lizdą suka iš smulkių žolių stiebelių, samanų, voratinklių, augalinės kilmės pūkų - skėtinių augalų skrisliukų, kartais aptinkama ir ašutų. Kai kuriuose lizduose palyginti gausu plonų medžių šakelių, kituose jų visai nėra. Lizdas nedidelis. Dažniausiai lizdai sukami nedidelėse eg laitėse, rečiau paprastuosiuose kadagiuose, sausmedžiuose, avietėse, tujose, 0,4 - 1,0 m aukštyje.
Kiaušinius pradeda dėti gegužės l dešimtadienio pabaigoje. Dėtyje 4 - 6 balti ar balsvai gelsvi, išmarginti tamsesnėmis dėmelėmis, kurių gausiau apie bukąjį galą. Peri 13 dienų. Lizde jaunikliai išbūna 12 - 13 dienų ir išlekia dar silpnai skrisdami. Tėvai juos maitina iki 25 dienų amžiaus. Minta vabzdžiais ir nedideliais sultingais sumedėjusių augalų vaisiais. Jauniklius maitina vabzdžiais, ypač drugiais ir dvisparniais, taip pat vorais. Vasaros antroje pusėje lesa įvairias uogas (šeiva medžio, sedulos, sausmedžio).
Daugiau informacijos ieškokite čia.
