Rudoji devynbalsė
Perinti, traukianti rūšis.
Rudoji devynbalsė mažesnė už naminį žvirblį. Kitaip negu kitų devynbalsių, rudosios sparnai rudi, uodegos pakraščiai balti.
Patino nugarinė pusė pilkai rusva, galva pilka, antuodegis pilkšvas, pečiai ryškiai rudi. Didžiosios plasnojamosios plunksnos rudos, kraštai siauri, šviesesni. Gerklė balta, pilvinė pusė balsva, rožinio atspalvio. Kraštinės uodegos plunksnos išmar gintos baltomis dėmėmis. Snapas juos vas. Kojos mėsos spalvos. Rainelė gelsvai ruda. Patelės kūno viršutinė pusė vienspalvė, pilkai rusva, apatinė neryškios rausvos spalvos. Rainelė rudai gelsva. Rudenį išsišėręs patinas panašus į patelę, tik nugarinėje pusėje nėra pilkos spalvos. Jauniklių viršutinė kūno pusė ryškiai ruda, ypač sparnai. Rainelė gelsvai pilka. Jaunikliai išsirita pliki, jų žiotys rausvos, kraštai geltoni.
Lietuvoje gyvena nominalinis rudosios devynbalsės porūšis Sylvia communis communis.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Užbaikalės, Mongolijos. Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandinaviją, šiaurinį Dvinos žemupį, Pečioros, Obės, Jenisejaus aukštupį, pietuose tęsiasi iki Tarimo baseino, Tian Šanio, pietinio Pakistano, pietinio Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, Viduržemio...
Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje dažna.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Biologija. Veisimosi periodu apsigyvena pusiau atvirose vietose: pamiškėse, kirtavietėse, palei didesnes miško aikštes, krūmuose, pievose, pakelių želdiniuose, soduose, sodybų želdiniuose, parkuose. Vengia didesnių tankaus, seno miško plotų. Labiau mėgsta lapuočių miškus, todėl pietryčių Lietuvos skurdžiuose pušynuose aptinkama lokaliai. Tai gana eurotopinė rūšis. Lizdą suka nedideliame, tačiau tankiame krūme ar mažame medelyje, vešlia me aukštų žolių ar puskrūmių kupste. Tuoktuvėms pasirenka pavienius medžius, jų grupes.
Birželio-liepos mėn. nuolat giedančių patinų gausu ir pievose, pagrioviuose, net žemės ūkio kultūrų plotuose, aukštų žolių - dilgėlių, vingiorykščių, balandų sąžalynuose, toli nuo miško. Tačiau tie patinai dažniausiai nesudaro porų.
Aklyvi tik šviesiuoju paros laiku. Giedoti pradeda dar saulei nepatekėjus. Giesmė gana monotoniška, bet maloni.
Krinta į akis tuoktuviniai žaidimai. Patinas beveik statmenai pakyla į 10- 20 metrų aukštį ir giedodamas leidžiasi į aukštėlesnį krūmą ar žolių kupstą. Paprastai patinai grįžta į tuoktuvinio polė kio starto vietą.
Vieniši patinai gieda ir skraido tuoktu viniu polėkiu beveik visą dieną. Prie sodybų, pievose, aukštesnių žolių sąžalynuose tokių patinų ypač pagausėja birželio antroje pusėje ir jie intensyviai gieda iki liepos antros pusės. Peri pavienėmis poromis. Optimaliomis sąlygomis lizdų aptinkama kas 40 metrų. Lizdo teritoriją užima tik atskridę, t.y. gegužės viduryje. Patinėliai grįžta keliomis dienomis anksčiau už pateles. Jie pradeda krauti lizdą (kartais du), o vėliau, susiporavus, jį baigia sukti patelė.
Lizdas panašus į kitų devynbalsių, tik sukamas daugiausia iš varpinių žolių stiebelių, neaukštai tarp šakelių ir tvirtesnių žolių taip, kad dugnas remtųsi į pernykščių žolių paklotę ar žemę. Lizdai aptikti maždaug 0,4 m aukšlyje. Lizdo išorinis skersmuo 9,21, aukštis 6,59, gūžtos plotis 5,67, gylis 4,03 cm.
Dažniausiai sukami vingiorykštėse, dilgėlėse, rūgtyse, viksvų kupstuose, kiečiuose, avietėse, karklų, serbentų, agrastų, slyvų krūmuose ir kt.
Pradeda dėti gegužės gale. Kiaušinių spalva labai įvairuoja. Jie dažniausiai balsvi, išmarginti pilkomis ar pilkai rudomis dėmėmis. Dėtyje paprastai 5 kiaušiniai. Peri 11-12 dienų. Tiek pat laiko jaunikliai užtrunka lizde. Manoma, jog Lietuvoje dalis populiacijos peri du kartus.
Masiškai jaunikliai ritasi birželio viduryje. Gana daug (61%) Lietuvoje perinčių rudųjų devynbalsių dėčių ir jauniklių žūva. Maitinasi gyvūniniu ir au galiniu maistu. Veisimosi laikotarpiu lesa ir jaunikliams neša drugių vikšrus, drugius, smulkius vabalus.
Gana svarbi dominuojanti rūšis. Laukų želdiniuose pagal gausumą užima trečią vietą. Sulesa daug įvairių bestuburių, žėmės ūkio kenkėjų. Platina ornitochorinius augalus.
Kad perėtų soduose, būtina nuošaliau pasodinti kelis serbentų, agrastų krūmelius.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
