Sodinė devynbalsė
Perinti, traukianti rūšis.
Sodinė devynbalsė kiek mažesnė už naminį žvirblį. Ją galima pažinti iš gana vienodos rusvos spalvos. Patino viršutinė kūno pusė rusvai pilkai gelsvo atspalvio. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rudos. Kaklo šone pilka dėmė. Kūno apatinė dalis balsvai pilka, krūtinė ir šonai rusvo atspalvio. Snapas pilkas. Kojos šviesiai pilkos. Rainelė ruda. Patelė kiek šviesesnė už patiną. Pilkų dėmių kaklo šonuose beveik nematyti. Jauniklių nugarinė kūno pusė gelsva, krūtinė gelsvai pilka. Jaunikliai išsirita pliki, jų žiotys šviesiai rausvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis sodinės devynbalsės porūšis Sylvia borin borin.
Paplitimas. Vakarų Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Jenisejaus slėnio. Šiaurėje arealas siekia Skandinaviją, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, Obės žemupį, Jenisejaus vidurupį, pietuose tęsiasi iki Altajaus, šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos žemupio, Užkaukazės, šiaurinės juodosios jūros pakrantės, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros šiaurinės pakrantės. Gyvena kai kuriose salose. Žiemoja Afrikoje. Lietuvoje paplitusi. Pietų ir pietryčių Lietuvos miškuose retoka.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Biologija. Veisimosi periodu aptinkama įvairiuose miškuose, parkuose, bet daugiausia...
Veisimosi periodu aktyvi tik dieną, migracijų laikotarpiu ir naktį. Tankumynų gyventojas, todėl į atvirą vietovę atskrenda nedažnai. Daugiausia laikosi neaukštų medžių ir krūmų viršūnėse (lajose), 1 -10 m aukštyje. Lengviausiai pažįstama iš balso. Giesmė švelni, gana sudėtinga, panaši į raibosios devynbalsės giesmę, tik sodinės devynbalsės gerokai skardesnis balsas.
Gegužės viduryje užima lizdo teritoriją. Patinas paprastai susuka 1-3 lizdų pagrindus - „bernalizdžius". Tai netvarkinga šiaudų krūvelė. Porelė vieną iš jų baigia sukti.
Lizdai sukami neaukštai, maždaug 0,65 m aukštyje, miškuose kiek žemiau negu parkuose.
Daugiausia lizdų aptinkama įvairiuose žemuose pomiškio ir trako medeliuose, krūmuose ar net puskrūmiuose bei žolėje, taip pat gyvatvorėse, eglėse, avietėse. Tai nemažas statinys. Lizdą suka iš varpinių, dilgėlinių, erškėtinių augalų stiebelių. Rečiau įpina kitokių žolių dalių, šiek tiek medžių šakelių, taip pat plunksnų, plaukų, vorų lizdų. Gegužės gale pradeda dėti. Pats dėjimas gegužės paskutinės dienos ir visas birželio mėnesis. Vietoj žuvusių dėčių sukami nauji lizdai, dedamos pakartotinės dėtys. Peri 12 - 13 dienų, abu porelės nariai. Patinas netgi turi perėjimo dėmę. Lizde jaunikliai išbūna 10 - 11 dienų. Jį palieka dar nemokėdami skraidyti. Savarankiškai pradeda gyventi tik 25 - 30 dienų amžiaus.
Sodinė devynbalsė per vasarą, dažniausiai išveda tik vieną jauniklių vadą. Veisimosi produktyvumas gana žemas. Daug lizdų sunaikina varniniai paukščiai (vanos, šarkos, kėkštai), katės, kiauniniai žinduoliai. Minta daugiausia bestuburiais, ypač vabzdžiais. Vasarą lesa nedidelių drugių vikšrus, rudenį - įvairių sumedėjusių augalų vaisius (raudonuogio ir juodauogio, šeivamedžių, baltųjų sedulų, raudonųjų ir geltonųjų serbentų). Jaunikliai minta drugiais, dvisparniais, vabalais, tinklasparniais. Reguliuoja įvairių bestuburių gausumą.
Sodų apsauginėse juostose gyvenančios sodinės devynbalses naikina vaismedžių kenkėjus.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
