Juodgalvė devynbalsė
Perinti, traukianti rūšis.
Juodgalvė devynbalsė yra naminio žvirblio dydžio. Ją lengva pažinti iš juodo ar rudo viršugalvio.
Patino viršutinė kūno pusė rusvai pilka, antuodegis šviesesnis. Kakta ir viršugalvis juodi, pakaušis ir kaklas pilki. Vairuo jamosios plunksnos rudos, plasnojamosios rudos, išorinių vėtyklių kraštai šviesesni. Pilvinė kūno pusė pilka, gerklė šviesesnė, pilvas balsvas. Snapas tamsus. Kojos pil kos. Rainelė tamsiai ruda. Patelės kakta ir viršugalvis rudi. Rainelė ruda. Rudenį visas apdaras gelsvo atspalvio, patino vir šugalvio plunksnų viršūnės rusvos. Jaunik liai panašūs į patelę. Jie išsirita pliki. Žio tys matinės rausvos spalvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis juodgalvės devynbalsės porūšis Sylvia atricapilla atricapilla.
Paplitimas. Vakarų Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Obės slėnio, vakarinės Kaspijos pakrantės. Šiaurėje arealas siekia šiaurinę Skandinaviją, pietinę Suomiją, šiaurinės Dvinos, Pečioros aukštupį, vidurinį Uralą, Obės vidurupį, pietuose tęsiasi iki šiaurinio Altajaus, šiaurinio Kazachstano, šiaurinio Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena šiaurvakarių Afrikoje, kai kuriose salose.
Žiemoja pietinėje Europoje, Afrikoje.
Juodgalvė devynbalsė dažnas paukštis, tik ne visur vienodai gausiai. Retoka...
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Vasaros pabaigoje prasidėjęs rudeninis traukimas užtrunka visą rugsėjį. Pavie nių paukščių matyti iki spalio mėn. vidurio, retkarčiais pavieniai paukščiai lieka ir žiemoti.
Biologija. Veisimosi metu mėgsta mišrių lapuočių su egle medynus, ypač lapuočių miškus su retu eglės pomiškiu. Rečiau peri grynuose lapuočių miškuose, kur tankus trakas. Grynų pušynų, ypač skurdžių, visai vengia. Dažna vidutinio drėgnumo juod alksnynuose, uosynuose, kur auga aviečių, apynių, šaltekšnių grupelės, pavienės eglaitės. Mielai apsigyvena laukų giraitėse. Dau giausia peri lapuočių su eglėmis medy nuose. Sutinkama ji ir parkuose, sodybų žel diniuose, jei tik yra tankesnių, žmonių rečiau lankomų vietų. Veisimosi periodu aktyvi tik šviesiuoju paros laiku. Per migracijas aktyvi visą parą.
Tik atskridę patinai nuolat gieda. Giesmė girdima ne tik rytais, bet ir vidurdienį, per pačią kaitrą. Juodgalvė devynbalsę galima laikyti viena geriausių mūsų giesmininkių. Jos giesmė maloni, susideda iš skambių, švilpiamų tonų. Gieda daugiausia gegužės-birželio mėnesiais pavieniai patinai iki liepos pabaigos.
Vos tik atskridusios, paprastai gegužės viduryje, juodgalvės devynbalsės skuba sukti lizdus. Jie maždaug 0,92 m aukštyje. Absoliuti lizdų dauguma sukami pomiškio eglaitėse arba žemose senų eglių šakose kiek rečiau lapuočių krūmuose ar mažuose medeliuose. Juodgalvės devynbalsės lizdų matmenys: plotis 9,7 (7,8 -14,3) cm, aukštis 6,4 (5,6 - 8,2), gūžtos skersmuo 6,1 (5,1 - 7,1), gylis 4,3 (3,1 - 5,6) cm.
Lizdus daugiausia suka iš varpinių žolių stiebelių ir smulkių eglės šakelių. Be to, lizduose neretai žolinių augalų (viksvų, dilgėlių, vikšrių ir kt.) lapelių, žaliųjų samanų, kerpių, šaknelių, įvairių gyvūnų, ypač briedžių plaukų. Kartais lizdo kraštus apipina voratinkliais.
Nuo gegužės vidurio pradeda dėti kiaušinius. Masiškai kiaušinius deda visą gegužės antrąją pusę. Gana daug nepilnų dėčių galima aptikti visą birželio mėn., pavienių dėčių net iki liepos trečio dešimtadienio. Kiaušiniai įvairios spalvos – pilki su rusvu, žalsvu bei rudu atspalviais, beveik visada išmarginti tamsesnėmis dėmelėmis. Dėtyje 5 - 4 kiaušiniai.
Perėti pradeda padėjus paskutinį kiaušinį (kai dėtis iš 5 kiaušinių). Peri patelė ir patinas. Maždaug po 12-13 dienų pradeda ristis jaunikliai. Lizde jaunikliai išbūna 11 - 12 dienų. Tada jau jie geba kiek paskristi.
Daugiau nei pusė visų lizdų žūva. Juos sunaikina varniniai paukščiai ir žinduoliai.
Minta įvairiais vabzdžiais, turinčiais menką chitininę dangą, ypač drugiais, dvisparniais, amarais. Vėliau lesa aviečių, raudonųjų serbentų, ameliankų, sedulų, šeivamedžių, šaltekšnių, šermukšnių bei vėlyvųjų ievų vaisius bei uogas.
Juodgalvė devynbalsė svarbi miško ekosistemoje. Vasarą reguliuoja miško vabzdžių gausumą, o rudenį svarbi ornitochoriniu požiūriu. Platina sausmedžių, sedulų, aviečių, šeivamedžių sėklas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
