Pilkoji pečialinda
Perinti, traukianti rūšis.
Pilkoji pečialinda gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Už ankstyvąja, pečialindą kiek pilkesnė. Jas lengviausia atskirti iš giesmės.
Patino ir patelės kūno viršutinė pusė rudai pilka, kartais žalsvo atspalvio. Antakis gelsvas, neryškus. Kūno apačia balsva, šonai rusvi. Antroji didžioji plasnojamoji plunksna trumpesnė už šeštąją. Snapas tamsiai rudas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos juodos. Vasarą nugarinė pusė pilkesnė, pilvinė šviesesnė. Jaunikliai kiek ryškesnių spalvų. Tik išsiritusių galva ir pečiai apaugę retais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys nešvariai geltonos.
Lietuvoje gyvena pilkosios pečialindos porūšis Phylloscopus collybita abietinus.
Paplitimas. Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Kolymos vidurupio. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žiotis, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žiotis, Lenos žemupį. Pietuose tęsiasi iki šiaurinės Mongolijos, Altajaus, Jaisano įdubos, šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos vidurupio, Moldavijos, Balkanų pusiasalio, Viduržemio juros pakrančių. Izoliuotos arealo dalys yra Kaukaze, Ma žojoje Azijoje, šiaurinio Irano, Kopetdago kalnuose, vidurinėje ir centrinėje Azijoje. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje.
Žiemoja Viduržemio jūros kraštuose, Afrikoje.
Lietuvoje dažna.
Migracija. Tikrasis tolimas...
Biologija. Įsikuria jaunuolynuose. Mėgsta giriomis apaugusius upių šlaitus, beržynus, juodalksnynus, drebulynus bei kitų lapuočių medynus su krūmais ir pomiškiu, taip pat ir pušynus su beržų priemaiša bei eglaitėmis. Rudenį nuolat straksi laukų krūmynuose ir giraitėse, paupių karkly nuose, soduose.
Aktyvi tik dieną. Tykiai sutarškėdamas, patinėlis nuotaikingai čiauškia giesmę. Prie lizdo straksėdamas garsiai piepsi. Besiplunksnuojantys jaunikliai čerškia, o pradėję skraidyti, žlegsėdami palaiko tar pusavio ryšį. Iš lizdo pabaidyta patelė skrenda pažemiu, o grįžusi sukiojasi viliojančiu polėkiu. Masiškai deda gegužės 11 -20 dienomis. Kiaušinių dėjimas tęsiasi 80 dienų.
Tamsiai rudais taškais išmargintų masė 1,2 g. Dėtyje 6 - 5 kiaušiniai. Peri 14 dienų. Pradeda perėti padėjusi paskutinį kiaušinį. Peri, jauniklius šildo ir maitina patelė. Tik išsiritusių aklų jau niklių pliką kūną dengia retos pilkų pūkų sruogos. Po 6 dienų praregi, o 7 dienų amžiaus iš padaigų išlenda plunksnų galai. Gūžtose jaunikliai tūno 15 (kartais 14 ar 16) dienų. Pakrikę jau paskrenda tarp šakų aukštyn. Per vasarą užauga viena, kartais net dvi vados. Gaudo skraidančius vabzdžius, renka vikšrus, amarus, vorus.
Pilkoji pečialinda — naudingas paukštis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
