Čimčiakas
Praskrendanti, žiemojanti rūšis.
Čimčiakas yra mažesnis už naminį žvirblį. Nuo čivylio skiriasi raudonu vir šugalviu ir juoda gerkle.
Patino kakta ir viršugalvis raudoni. Nu garinė pusė pilkai rusva su rudomis dė mėmis. Juosmuo ir antuodegis pilki, rausvo atspalvio, išmarginti išilginėmis dėme lėmis. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos su šviesiais kraš tais. Apatinė kūno dalis balsva. Krūtinė ir pagurklis rausvo atspalvio. Kūno šo nuose tamsios išilginės dėmelės. Snapas gelsvas, jo galas juodas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos juodos. Patelės krūtinė ir antuodegis be rausvo atspalvio. Jaunik liai panašūs į patelę.
Lietuvoje aptinkamas nominalinis čimčiako porūšis Acanthis flammea flammea.
Paplitimas. Arealas cirkumpoliarinis. Eurazijoje paplitęs iki Europos arktinės pakrantės, toliau į rytus iki tundrų zonos vidurio. Pietuose arealas siekia pietinę Skandinaviją, Volgos aukštupį, Obės aukš tupį, Baikalą. Izoliuota arealo dalis yra
Alpėse. Gyvena Šiaures Amerikoje, Britų, Sachalino, Komandorų salose.
Žiemoja Europos pietuose ir pietvakariuose, Lietuvoje pasirodo traukimo laikotarpiu. Tačiau ne kiekvienais metais būna vienodai gausus.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Pajūriu gausiau traukia kovo III balandžio I...
Biologija. Tolimojoje šiaurėje gyvena beržynuose bei alksnynuose, skurdžiuose tundros želdiniuose. Poveisiminiu laikotarpiu laikosi daugiausia pamiškėse, laukuose, pakelėse, bei pagrioviuose. Paprastai telkiasi į įvairaus dydžio neretai didelius būrius, kartais su alksninukais. Balsas skamba kaip „če če če“, „dže ce“, „džem-džem", „irrr". Giesmelė gana skardi, trumpa. Peri nedidelėmis, retomis kolonijomis. Lizdą suka medžiuose, krūmuose ar net ant žemės iš plonų šakelių bei stiebelių, kartais įmaišo samanų, vidų iškloja plunksnomis ir plaukais. Deda balandžio - birželio mėn. 4 - 5 šviesiai melsvus, rusvai dėmėtus ir taškuotus 16,9x12,6 mm dydžio kiaušinius. Peri patelė, 10 – 13 dienų. Jauniklius maitina 11 -14 dienų abu porelės nariai. Išveda 1 - 2 vadas. Minta alksnių, beržų, žolių sėklomis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
