Geltonsnapis čivylis

Retai perinti, praskrendanti, žiemojanti rūšis.

Geltonsnapis čivylis yra mažesnis už naminį žvirblį. Nuo čivylio skiriasi rusvai pilka nugara ir snapo spalva.

Patino viršutinė kūno dalis rusvai pilka su tamsiai rudomis išilginėmis dėmėmis. Antuodegis rausvas. Pilvinė kūno pusė balsvi. Pagurklis ir krūtinė rusvo atspalvio. Pauodegys baltas. Krūtinė ir kūno šonai dėmėti. Snapas geltonas. Kojos rudos. Raineli ruda. Patelė šviesesnė už patiną, kartais antuodegis be rausvo atspalvio. Jaunikliai panašus į patelę, tik blankesnių spalvų.

Į Lietuvą, užklysta nominalinis geltonsnapio čivylio porūšis Acanthis flavirostris flavirostris.

Paplitimas. Arealas suskaidytas. Europoje paplitęs Skandinavijos, Kolos pusiasaliuose. Azijoje paplitęs nuo Volgos— Uralo tarpupio iki rytinio Tibeto. Šiaurėje arealas siekia Altajų, Mongoliją, pietuose tęsiasi iki Himalajų, Volgos, Uralo žemupio. Gyvena Kaukaze, Užkaukazėje, Britų, Šetlendo, Hebridų salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse, Europoje.

Migracija. Klajojanti rūšis, pavienių paukščių užklysta ir į Lietuvą.

Biologija. Gyvena akmenuotose, retais krūmokšniais bei skurdžia augalija apaugusiose dykvietėse, jūrų salose ir pakrantėse. Paprastai laikosi būreliais. Dažnai jungiasi prie čimčiakų. Šaukia „čiut", „čvė" ar greitai...