Čivylis
Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.
Čivylis yra mažesnis už naminį žvirblį. Nuo kitų šios genties rūšių skinasi rudesne nugara bei snapo ir gerklės spalva.
Patino kakta ir viršugalvis raudoni, pakaušis, galvos ir kaklo šonai pilki, rusvo atspalvio. Nugarinė dalis rusvai ruda, antuodegis balsvas, rudai dėmėtas. Gerklė balsva, pagurklis ir krūtinė kraujo spalvos. Pilvas šviesiai rusvas, pauodegys baltas. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rudai juodos su šviesiais kraštais. Snapas ir kojos rudi. Rainelė tamsiai ruda. Patelė be raudonos spalvos. Galva pilkai rusva, išilgai dryžuota, nugara dėmėta. Pilvinė kūno pusė rusvai pilka, išilgai dė mėta. Rudenį raudoną patino apdaro spal vą slepia rusvi plunksnų kraštai. Jaunik liai panašūs į patelę, tik kiek šviesesni. Išsirita gana gausiai apaugę ilgais rusvai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis čivylio porūšis Acanthis cannabina cannabina.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo At lanto pakrantės iki Jenisejaus slėnio. Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandina viją, Šiaurinės Dvinos aukštupį, Obės aukštupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Al tajaus, Tian Šanio, Mažosios Azijos, Vi duržemio jūros pakrantės....
Žiemoja pietinėse arealo dalyse, Afri koje, Indijoje.
Lietuvoje dažnas, gyvena pamiškėse, soduose, sodų apsauginėse juostose, mies tų, gyvenviečių želdynuose, parkuose, skveruose, medelynuose, kapinėse, karpo mose gyvatvorėse, balkonų ir namų verti kaliuose želdiniuose.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas.
Biologija. Biotopo atžvilgiu neišrankus, tačiau dažnesnis jaunų 10-30 m amžiaus spygliuočių, tankių lapuočių sąžalynuose, karpomose apsauginėse juostose. Neretai gyvena nedidelėmis 3-7 porų kolonijo mis. Pasiskirstymas visoje Lietuvos teritorijoje nevienodas. Kiek mažiau grynuo se lapuočių medynų sąžalynuose ir sausų kerpėtų pušynų apylinkėse.
Ramus, neagresyvus paukštis. Laikosi tarpmiškėse, priemiesčių želdiniuose ar pietiniuose šlaituose, kur anksti nutirpsta sniegas. Dažniausiai grįžta jau poromis. Patinų giesmelė kukli ir gana rami, ta čiau girdima su nedidelėmis pertraukomis beveik ištisus metus. Intensyviausiai čiul ba pirmoje vasaros pusėje. Kovo pabaigo je, o dažniausiai balandžio mėn. pradeda krauti lizdus. Lizdą krauna patelė. Me džiagą lizdui renka 5-40 m spinduliu, to dėl prie lizdo atskrenda labai dažnai, per valandą iki 26 kartų. Giedru ir šiltu oru lizdą sukrauna per 3-5 dienas. Kartais tik per 10 dienų. Lizdui medžiagą renka nuo žemės. Lizdą krauna patelė. Tuo lai ku patinas, tupėdamas netoli lizdo, čiulba arba skrenda kartu su patele. Lizdą suka beveik tik iš žolių, daugiausia iš šaknelių. Gūžtą iškloja žolių lapeliais, vilnomis, plaukais, kartais plunksnomis. Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, krūmuose, puskrūmiuose, vijokliniuose augaluose, įsikuria karpomose eglių ir tujų gyvatvo rėse, sodų apsauginėse eglių juostose. Par kuose, medelynuose, skveruose, kapinėse, pakelių ir sodybų želdiniuose lizdus krau na dygiose eglėse, kėniuose, pu šyse, kadagiuose, puskiparisiuose, gudobelėse, lanksvose, liepose, raganėse, sausmedžiuose (ypač vijokliniuose), vinvyčiuose, vynuogėse, serbentuose, agrastuose, kriaušėse, slyvose. Miško pakraščiuose, daugiausia lizdų aptikti eglaitėse ir kadagiuose. Lizdus krauna 0,3-1,7 m aukštyje. Dėtyje dažniausiai 5 kiaušiniai.
Deda balsvus, melsvo ar žalsvo atspalvio negausiai išmargintus rudomis, rausvomis ar juosvai rudomis dėmelėmis bei taškeliais kiaušinius. Peri dažniausiai patelė 12-14 dienų. Išsiritę jaunikliai sveria 1,14 - 1,47 g. Lizde išbūna 12—15 dienų.
Pavasarį ir rudenį minta augaliniu maistu: svėrių, rūgčių, gysločių, kiečių, garstukų, skėstukų, balandų, varnalėšų sėklomis, linų, kviečių, miežių grūdais, vegeta tyvinėmis augalų dalimis, lapais, stiebeliais, kartais pumpurais. Vasarą lesa įvairius vabzdžius.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
